Po vasaros išryškėjo dėmės: kada jos išbluks, o kada tirtis

Po vasaros veido oda gali pateikti nemalonią staigmeną: įdegiui blunkant išryškėja tamsesnės vietos, kurios šiltuoju metų laiku buvo mažiau pastebimos. Tai nebūtinai reiškia, kad pigmentinės dėmės atsirado tik rudenį – dalis jų susiformavo arba patamsėjo odą veikiant saulei.

Dermatovenerologė Iveta Gylienė aiškina, kad pigmentinė dėmė nėra viena konkreti diagnozė. Taip apibūdinamas matomas odos spalvos pokytis, dažniausiai susijęs su pigmentu melaninu. Dėmės kilmė lemia, ar ji gali nublankti savaime ir ar ją saugu mėginti šviesinti.

Blunkantis įdegis padidina dėmių kontrastą

Vasarą saulė patamsina ne vien pigmentines vietas, bet ir visą aplinkinę odą. Dėl to veido atspalvis kurį laiką gali atrodyti gana tolygus, nors atskirose vietose melanino jau yra susikaupę daugiau.

Rudenį įdegis ima nykti. Aplinkinė oda šviesėja greičiau už pigmentines vietas, todėl padidėja kontrastas ir dėmės tampa ryškesnės. Pasak I. Gylienės, jos nebūtinai susiformavo rugsėjį – pigmentacija galėjo prasidėti ar sustiprėti dar vasarą.

Dėmių atsiradimui ir išvaizdai įtakos gali turėti genetinis polinkis, odos fototipas, saulė, šviesa ir karštis. Pigmentaciją taip pat gali paskatinti hormoniniai pokyčiai nėštumo metu ar vartojant kontracepciją bei aknė, dermatitas ir kiti odos uždegimai.

Strazdanos, sauliniai šlakai ir melazma blunka nevienodai

Pigmentacija gali pasireikšti strazdanomis, sauliniais šlakais, melazma arba použdegimine hiperpigmentacija. Pastaroji atsiranda tada, kai patamsėja anksčiau aknės, dermatito ar kito uždegimo paveikta odos vieta.

Vienodo termino, per kurį visos pigmentinės dėmės turėtų išnykti, nėra. Jų pokyčiai priklauso nuo pigmento gylio, odos fototipo, genetinio polinkio ir to, ar oda toliau veikiama pigmentaciją skatinančių veiksnių.

Dažniau savaime nublanksta strazdanos. Kai kuriais atvejais gali iš dalies pašviesėti melazma arba použdegiminė hiperpigmentacija, tačiau melazmai būdingas polinkis atsinaujinti. Sauliniai šlakai paprastai šviesėja vangiausiai.

Todėl vien laukimas gali duoti skirtingą rezultatą. Dėmės rūšies neįmanoma patikimai nustatyti vien pagal tai, kada ji tapo pastebima ar kaip greitai keičiasi jos atspalvis.

Ką daryti pirmiausia pastebėjus dėmes

Jeigu dėmės panašios į anksčiau buvusias strazdanas ar po uždegimo likusias vietas ir nekinta, galima stebėti, kaip jos atrodo blunkant įdegiui. Tačiau prieš pasirenkant šviesinamąsias priemones svarbu įvertinti, ar tarp jų nėra vienos neįprastos, kintančios arba akivaizdžiai kitokios.

Nereikėtų bandyti kuo greičiau pašalinti nežinomos kilmės darinio. Pirmasis praktinis pasirinkimas priklauso ne vien nuo dėmės ryškumo: kosmetinei pigmentacijai gali būti taikoma palaipsnė odos priežiūra, o abejonių keliantį darinį pirmiausia turi apžiūrėti dermatovenerologas.

Aktyviąsias priemones į rutiną reikia įtraukti palaipsniui

Rudenį, sumažėjus saulės aktyvumui, dažniau pradedamos naudoti odos atspalvį lyginančios priemonės. Vaistininkė Jelena Deksnienė nurodo, kad gali būti pasirenkami pigmentacijai skirti produktai, šviesinamąjį poveikį turintys serumai su vitaminu C, švelnūs glikolio ar pieno rūgščių šveitikliai bei retinolio priemonės.

Šių medžiagų nereikėtų pradėti naudoti visų vienu metu. Retinolio, AHA rūgščių ir vitamino C derinimas neparuoštoje rutinoje gali stipriai sudirginti odą. Naują priemonę rekomenduojama įtraukti palaipsniui, stebint odos reakciją ir prireikus pasitariant su specialistu.

Agresyvus šveitimas nepaspartina saugaus rezultato. Citrina, soda ir kitos namuose randamos medžiagos gali pažeisti apsauginį odos barjerą. Dėl sudirginimo hiperpigmentacija gali tapti dar ryškesnė.

Kasdienė apsauga nuo saulės yra svarbi odos priežiūros vasarą dalis ir išlieka reikalinga rudenį bei žiemą. UVA spinduliai odą veikia ne vien vasarą, todėl SPF priemonė svarbi ir tuomet, kai jau naudojami pigmentaciją mažinti skirti produktai.

Viena iš kitų išsiskirianti dėmė turi būti patikrinta

Ne kiekvieną tamsią dėmelę saugu vertinti kaip kosmetinę pigmentaciją. I. Gylienė siūlo stebėti, ar tarp panašių pigmentinių darinių nėra vieno, kuris akivaizdžiai skiriasi nuo kitų. Dermatologijoje toks išskirtinumas kartais vadinamas „bjauriojo ančiuko“ požymiu.

Savarankiškai stebint odą galima remtis ABCDE požymiais:

• A – darinio asimetrija;
• B – nelygūs arba neaiškūs kraštai;
• C – nevienoda spalva;
• D – didesnis nei 6 mm skersmuo;
• E – pastebimi išvaizdos pokyčiai laikui bėgant.

Šis sąrašas neleidžia nustatyti diagnozės ar patikimai atmesti rizikos. Ankstyva melanoma gali būti ir vos kelių milimetrų dydžio, todėl vien mažas darinio skersmuo nėra pakankamas pagrindas nusiraminti.

Dermatoskopija turi būti atliekama prieš dėmės šalinimą

Neaiškios kilmės, kintantį ar iš kitų išsiskiriantį pigmentinį darinį pirmiausia turėtų įvertinti dermatovenerologas. Dermatoskopijos metu galima pamatyti pigmento struktūras, kraujagysles ir kitus plika akimi nematomus požymius.

„Maisto Kokybė“ šį praktinį gidą parengė pagal ELTA paskelbtą „Eurovaistinės“ pranešimą, kuriame pateikti dermatovenerologės Ivetos Gylienės ir vaistininkės Jelenos Deksnienės paaiškinimai. Jų rekomendacijos nepakeičia individualaus odos ištyrimo.

Neaiškaus pigmentinio darinio negalima šalinti lazeriu, rūgštimis ar kitais metodais, kol jo neįvertino kvalifikuotas dermatovenerologas. Netinkamai atlikta procedūra gali pakeisti darinio išvaizdą, užmaskuoti ankstyvus piktybinius pakitimus ir uždelsti diagnozę.

Šaltinis: ELTA