Nuo lapkričio keičiasi atleidimo ir atsiskaitymo taisyklės

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigalios Darbo kodekso pakeitimai, susiję su atleidimu, galutiniu atsiskaitymu, nuotoliniu darbu ir individualiais susitarimais. Darbuotojams ir darbdaviams pirmiausia verta patikrinti, kada pradėta konkreti procedūra: kai kuriems iki spalio 31 d. pradėtiems procesams liks galioti ankstesnės taisyklės.

Parengė „Maisto Kokybė“ redakcija pagal Valstybinės darbo inspekcijos informaciją, paskelbtą BNS. Pakeitimai nustatyti 2026 m. birželio 25 d. priimtame įstatyme Nr. XV-1058.

Atleidimui darbdavio valia reikės pagrįstos priežasties

Pagal Darbo kodekso 59 straipsnį darbo sutartį nutraukti galintis darbdavys nuo lapkričio 1 d. turės nurodyti pagrįstą priežastį. Ir toliau reikės įspėti darbuotoją prieš tris darbo dienas bei išmokėti bent šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Kartu panaikinamas reikalavimas, kad ši priežastis nepatektų tarp Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalyje išvardytų priežasčių.

Keičiasi ir terminas sprendimui dėl atleidimo po darbo pareigų pažeidimo priimti. Į vieno mėnesio terminą nebus įskaitomas laikas, kai darbuotojas nedirbo dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų. VDI kancleris Šarūnas Orlavičius pabrėžia, kad darbdavys vis tiek turi įvertinti pažeidimo sunkumą, padarinius, aplinkybes, darbuotojo kaltę, ankstesnį elgesį ir darbo rezultatus. Atleidimas turi būti proporcingas.

Dar viena išimtis susijusi su sutartimi, kuri prieštarauja įstatymams. Jei prieštaravimo negalima pašalinti, darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą laisvą darbo vietą, išeitinė išmoka nebus mokama tuomet, kai prieštaravimas atsirado dėl darbuotojo kaltės.

Dalį galutinio atsiskaitymo bus galima išmokėti vėliau

Pasibaigus darbo santykiams, šalys galės susitarti dėl vėlesnio dalies mokėtinos sumos išmokėjimo, jeigu visa suma viršija darbuotojo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį. Atidėti bus galima tik tą dalį, kuri viršija šią ribą. Ji turės būti išmokėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo darbo santykių pabaigos.

Darbuotojui, kuriam siūlomas toks susitarimas, svarbu atskirti visą priklausančią sumą nuo dalies, kurios mokėjimo terminą leidžiama nukelti. Darbdaviui svarbu aiškiai nustatyti likusios sumos išmokėjimo datą, neperžengiant trijų mėnesių ribos.

Didesnį atlyginimą gaunantiems darbuotojams – platesni susitarimai

Jeigu darbo sutartyje nustatytas mėnesinis atlyginimas siekia bent du Valstybės duomenų agentūros paskutinį kartą paskelbtus šalies ūkio vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius, darbuotojas ir darbdavys galės plačiau tartis dėl darbo sąlygų. Toks susitarimas turės išlaikyti abiejų šalių interesų pusiausvyrą.

Šiai grupei galės būti nustatytas iki šešių mėnesių išbandymo terminas. Tačiau susitarimais nebus galima nukrypti, be kita ko, nuo maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio laiko, darbuotojų saugos ir sveikatos, lyčių lygybės bei nediskriminavimo reikalavimų. Vertinant, ar nauja galimybė taikoma konkrečiai sutarčiai, reikės remtis joje nustatytu atlyginimu ir paskutiniu paskelbtu šalies vidurkiu.

Nuotolinio darbo prašymams keičiasi išimtys

Darbdavys ir toliau turės tenkinti darbuotojų, kuriems Darbo kodeksas suteikia atitinkamą garantiją, prašymus dirbti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai to neleidžia darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumai. Kolektyvinėje sutartyje dėl šios dalies gali būti susitarta kitaip. Iš kodekso pašalinama papildoma išimtis, susijusi su per didelėmis nuotolinio darbo organizavimo sąnaudomis.

Panašiai tikslinamas ir tokių darbuotojų prašymų dirbti pageidaujamu darbo laiko režimu vertinimas: esminę reikšmę turės darbo organizavimo ir gamybos proceso ypatumai. Dėl to darbuotojui aktualu patikrinti, ar jam taikoma ši garantija, o darbdaviui – įvertinti konkrečias darbo organizavimo aplinkybes.

Iki lapkričio pradėtos procedūros gali likti pagal seną tvarką

Aukštesnio lygmens kolektyvinėse sutartyse atsiras daugiau galimybių nustatyti kasmetinių atostogų naudojimo ir kompensavimo sąlygas. Jose galės būti numatytas dvejų metų terminas, po kurio darbuotojas prarastų teisę pasinaudoti visomis ar dalimi atostogų, jei faktiškai turėjo galimybę jomis pasinaudoti. Tam tikrais atvejais taip pat galės būti sutarta dėl piniginės kompensacijos už dalį nepanaudotų atostogų. Keičiamos ir darbo tarybų veiklos garantijos, įskaitant darbdavio pareigas dėl jų finansavimo bei narių kvalifikacijos tobulinimo.

Lapkričio 1-oji nėra data, nuo kurios visoms darbo situacijoms automatiškai taikoma nauja tvarka. Pagal įstatymo pereinamąsias nuostatas iki 2026 m. spalio 31 d. pradėtoms procedūroms ir procesams, nustatytiems išbandymo terminams, pradėtiems darbo ginčams bei kitiems įstatyme nurodytiems atvejams bus taikomos ankstesnės Darbo kodekso nuostatos. Todėl vertinant konkretų atleidimą, išbandymą ar ginčą pirmiausia reikia nustatyti jo pradžios datą.

Šaltinis: BNS