Klimato kaita – dvigubai dažniau įvardijama problema

Per maždaug dešimtmetį europiečių, klimato kaitą įvardijančių svarbiausia aplinkosaugos problema, dalis padidėjo nuo 15 iki 30 proc. Tokį pokytį nustatė Kauno technologijos universiteto mokslininkės Aistė Balžekienė ir Audronė Telešienė, analizavusios skirtingose Europos šalyse atliktų apklausų duomenis.

Šie skaičiai rodo, kaip keitėsi atsakymai į klausimą apie aplinkosaugos problemas. Jie nereiškia, kad 30 proc. Europos gyventojų klimato kaitą laiko svarbiausia problema apskritai, ar kad tiek pat žmonių pakeitė savo elgesį.

Apklausos apima du skirtingus laikotarpius

Mokslininkės lygino 2010–2012 m. tyrimų bangą su 2020–2023 m. surinktais duomenimis. Jų analizė pristatyta monografijoje „Green European Revisited: Environmental Behaviour and Attitudes in Europe in the Face of the Polycrisis“. Dalis naujesnių duomenų surinkta jau po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą, todėl tyrimas leidžia stebėti nuostatų pokytį ir pastarųjų krizių laikotarpiu.

Pasak A. Balžekienės, ryškiausias susirūpinimo klimato kaita augimas užfiksuotas Šiaurės šalyse. Islandijoje šią problemą svarbiausia aplinkosaugos problema įvardijančių žmonių dalis padidėjo nuo 13 iki 43 proc. Kitose šalyse gyventojai dažniau rinkosi konkrečius jiems pažįstamus reiškinius: Ispanijoje – vandens trūkumą, Prancūzijoje – pesticidus ir chemines medžiagas žemės ūkyje, Italijoje – oro taršą.

Susirūpinimas dar nereiškia pasirengimo veikti

Mokslininkės atskiria problemos pripažinimą nuo noro keisti gyvenimo būdą. A. Telešienės teigimu, Lietuvoje, kaip ir keliose kitose Vidurio bei Rytų Europos šalyse, gyventojai rečiau tiki galintys patys daryti poveikį aplinkosaugos srityje ir rečiau yra pasirengę asmeniniams pokyčiams. Todėl didesnis klimato kaitos paminėjimų skaičius apklausose savaime neparodo, kokių veiksmų žmonės imsis.

Šaltinis: BNS