Ar ES iki 2026 m. patvirtins 2040 m. klimato tikslą?

Europos Komisija 2025 m. liepos 2 d. pasiūlė Europos Sąjungai iki 2040 m. sumažinti grynąsias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 90 proc., palyginti su 1990 m. Tačiau pasiūlymas dar nėra galutinis įstatymas: iki 2026 m. gruodžio 31 d. reikės teisėkūros sprendimo, kuris nulems, ar šis tikslas taps privaloma Europos klimato teisės akto dalimi. Lietuvai tai svarbu dėl energijos, pramonės, transporto, pastatų ir viešųjų investicijų krypties.

Esmė trumpai

• Europos Komisija jau pateikė 90 proc. grynųjų emisijų mažinimo tikslą iki 2040 m.
• Galutiniam patvirtinimui reikalingas ES teisėkūros procesas.
• TAIP reiškia iki 2026 m. pabaigos priimtą teisės aktą su 2040 m. tikslu.
• NE reiškia, kad iki nustatyto termino tokio galutinio akto nėra.

Klausimas, kurį spręs vieši ES sprendimai

Prognozės klausimas yra paprastas: ar Europos Sąjungos institucijos iki 2026 m. gruodžio 31 d. galutinai priims teisės aktą, kuriame įtvirtintas 2040 m. klimato tikslas?

Atsakymas būtų TAIP, jei iki šios datos teisėkūros procedūra būtų užbaigta ir galutiniame priimtame ES teisės akte būtų nustatytas 2040 m. klimato tikslas. Vien Komisijos pasiūlymo, politinio pareiškimo, derybinės pozicijos ar preliminaraus susitarimo nepakanka.

Atsakymas būtų NE, jei iki metų pabaigos sprendimas liktų derybų, balsavimo, koregavimo ar nacionalinių politinių ginčų stadijoje. Taip pat NE reikštų situaciją, kai teisės aktas būtų priimtas be konkretaus 2040 m. tikslo arba tikslas būtų perkeltas į kitą, dar nebaigtą procesą.

Galutinį rezultatą nustatytų viešai skelbiama priimto teisės akto versija ir ES institucijų sprendimų informacija, pirmiausia Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos kanalai.

Kodėl Komisijos pasiūlymas dar nėra galutinis sprendimas

Europos Komisija yra institucija, kuri teikia teisėkūros iniciatyvas. Jos 2025 m. liepos 2 d. paskelbtas pasiūlymas nustatytų 2040 m. orientyrą: 90 proc. sumažinti ES grynąsias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, palyginti su 1990 m.

Žodis „grynosios“ čia svarbus. Jis reiškia, kad vertinant bendrą rezultatą gali būti atsižvelgiama ne tik į išmetamų dujų kiekį, bet ir į anglies dioksido sugėrimą, pavyzdžiui, miškuose, dirvožemyje ar technologinėse anglies šalinimo sistemose. Tiksli tokio balanso reikšmė priklausytų nuo galutinės teisės akto formuluotės ir ją lydinčių politikos priemonių.

Kad pasiūlymas taptų privalomu ES teisės aktu, jį turi nagrinėti ir dėl bendros redakcijos susitarti teisėkūros institucijos. Europos Parlamentas formuoja savo poziciją, o valstybių narių vyriausybes atstovaujanti ES Taryba taip pat sprendžia dėl teksto. Jei pozicijos skiriasi, vyksta derybos dėl kompromiso.

Kokie sprendimai būtų lemiami

Svarbiausias signalas nebūtų vien pažadas siekti susitarimo. Reikėtų matyti užbaigtą procedūrą: suderintą tekstą, galutinį priėmimą pagal ES teisėkūros taisykles ir oficialų paskelbimą.

Praktikoje verta atskirti keturis etapus:

• Komisijos pateiktą pasiūlymą;
• Parlamento ir Tarybos derybines pozicijas;
• politinį ar preliminarų institucijų susitarimą;
• galutinai priimtą ir oficialiai paskelbtą teisės aktą.

Tik paskutinis etapas aiškiai patenkintų šios prognozės TAIP sąlygą.

Kaip 2040 m. tikslas susijęs su 2030 ir 2050 metais

ES klimato politika jau turi du svarbius atskaitos taškus. Iki 2030 m. Sąjunga siekia bent 55 proc. sumažinti grynąsias emisijas, palyginti su 1990 m. Iki 2050 m. numatytas klimato neutralumas. Siūlomas 2040 m. tikslas būtų tarpinė grandis tarp šių datų.

Tokia grandis svarbi, nes energetikos ir pramonės pokyčiai vyksta lėtai. Elektros tinklų plėtra, atsinaujinančios energijos projektai, gamyklų modernizavimas, pastatų renovacija ir transporto infrastruktūra dažnai planuojami dešimtmečiams. 2040 m. riba gali padėti nustatyti, kokio tempo politikos priemonių reikės po 2030 m.

Kita vertus, pats skaičius neatsako į visus praktinius klausimus. Galutinės išlaidos namų ūkiams ir įmonėms priklausytų nuo konkrečių įgyvendinimo taisyklių, paramos modelių, technologijų kainų, energijos rinkų ir valstybių narių sprendimų. Todėl 90 proc. tikslas neturėtų būti automatiškai interpretuojamas kaip viena konkreti sąskaita ar vienas mokestis Lietuvos gyventojui.

Ką sprendimas gali reikšti Lietuvai

Lietuvai ES 2040 m. kryptis aktuali ne vien dėl emisijų statistikos. Ji gali paveikti sprendimus, kuriuos priima savivaldybės, energijos įmonės, transporto bendrovės, pramonės gamintojai ir gyventojai, planuojantys būsto atnaujinimą.

Energija ir pastatai

Didesnis ilgalaikis emisijų mažinimo tikslas sustiprintų poreikį plėsti mažai anglies dioksido išskiriančią elektros gamybą, energijos kaupimą ir tinklų pajėgumus. Lietuvoje tai susiję su vėjo bei saulės energijos plėtra, šilumos ūkio pertvarka ir pastatų energiniu efektyvumu.

Namų ūkiams svarbiausias klausimas būtų ne vien naujas ES tikslas, o priemonės, kurios gali jį lydėti: renovacijos finansavimas, šildymo technologijų pasirinkimas, energijos taupymo reikalavimai ir pagalba mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Sprendimo poveikis būtų nevienodas, jei investicijų našta ir parama pasiskirstytų skirtingai tarp regionų ar socialinių grupių.

Pramonė ir transportas

Eksportuojančiai Lietuvos pramonei svarbus konkurencingumas bendrojoje ES rinkoje. Griežtesnė ilgalaikė kryptis gali spartinti investicijas į elektrifikaciją, efektyvesnius procesus, švarią šilumą ir mažesnės taršos žaliavas. Tai gali kurti paklausą naujoms technologijoms, tačiau taip pat kelia kapitalo, elektros kainos ir leidimų išdavimo tempo klausimus.

Transporto sektoriuje reikšmę turėtų ne tik lengvųjų automobilių parkas. Svarbūs ir krovininiai vežimai, viešasis transportas, geležinkelių infrastruktūra, alternatyvūs degalai bei įkrovimo tinklas. 2040 m. tikslas greičiausiai būtų bendras krypties signalas, o konkrečius reikalavimus skirtingoms transporto rūšims apibrėžtų atskiri teisės aktai.

Kas stiprintų TAIP scenarijų iki 2026 m. pabaigos

TAIP tikimybę didintų greitas ir aiškus teisėkūros grafikas. Svarbūs ženklai būtų Parlamento pozicija, Taryboje sutariama valstybių narių derybinė kryptis ir viešai paskelbtas kompromisinis tekstas, kuriame išliktų konkretus 2040 m. tikslas.

Palankus signalas būtų ir tai, jei institucijos sutartų ne tik dėl bendro procento, bet ir dėl formuluočių apie grynųjų emisijų apskaitą, anglies šalinimo vaidmenį, tarptautinių kreditų naudojimą bei peržiūros mechanizmus. Būtent tokios techninės detalės gali lemti, ar derybos paspartės, ar užsitęs.

Komisijos viešai pateikta informacija rodo, kad 2040 m. tikslas jau yra aiškiai įvardytas politinis pasiūlymas. Tačiau tai dar neparodo, ar visos valstybės narės ir Europos Parlamentas priims tokį patį tekstą bei tempą.

Kas galėtų lemti NE rezultatą

NE scenarijus nebūtinai reikštų, kad ES atsisako ilgalaikės klimato politikos. Jis gali reikšti, kad institucijoms prireikė daugiau laiko susitarti dėl tikslo apimties, išimčių, socialinių apsaugos priemonių arba išlaidų pasidalijimo.

Derybas gali komplikuoti skirtinga valstybių narių energetikos struktūra, pramonės priklausomybė nuo iškastinio kuro, biudžeto galimybės ir požiūris į konkurencingumą. Taip pat svarbu, ar diskusijose klimato tikslas bus siejamas su platesniais sprendimais dėl energetinio saugumo, žemės naudojimo, žemės ūkio ar ES finansavimo.

Iki 2026 m. pabaigos gali būti daug politinių pareiškimų ir tarpinių susitarimų. Jie būtų informatyvūs, bet prognozei lemiamas kriterijus išlieka vienas: ar galutinis teisės aktas su 2040 m. klimato tikslu bus priimtas iki gruodžio 31 d.

Kur stebėti sprendimo eigą

Patikimiausią informaciją apie pasiūlymo turinį ir jo eigą skelbia Europos Komisija savo 2040 m. klimato tikslo puslapyje bei pranešimuose apie teisėkūros iniciatyvą. Kai procedūra judės į pabaigą, svarbios bus ir Europos Parlamento bei ES Tarybos viešos pozicijos, balsavimų rezultatai ir galutinis oficialus tekstas.

Lietuvos gyventojams bei verslui verta sekti ne tik bendrą procentą, bet ir po sprendimo atsirandančius konkrečius nacionalinius planus: renovacijos finansavimą, energijos tinklų projektus, paramą pramonei ir transporto pertvarkai. Būtent šie sprendimai geriausiai parodys, kaip ES 2040 m. tikslas virs kasdieniais pokyčiais Lietuvoje.

Šaltinis: Europos Komisija