Z karta viešąjį sektorių svarsto, bet laukia daugiau nei prasmės

Viešojo sektoriaus patrauklumą Z karta įvertino 3,22 balo iš 5, o ketinimą kandidatuoti į darbą jame – kiek geriau, 3,36 balo. Šis skirtumas rodo, kad jauni žmonės karjeros valstybės ar savivaldybių įstaigose neatmeta, tačiau sektorius jiems dar nėra akivaizdus pirmasis pasirinkimas.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrime dalyvavo 388 Z kartos atstovai, daugiausia 18–26 metų žmonės. Jie vertino ne atskiras ministerijas, mokyklas, ligonines ar savivaldybių įmones, bet bendrą viešojo sektoriaus, kaip darbdavio, įvaizdį. Todėl rezultatai labiau parodo, su kokiais lūkesčiais jauni kandidatai ateina į darbo rinką, o ne konkrečių įstaigų darbo sąlygas.

Prasmė ir darbo saugumas išlieka stipriausiais argumentais

Tyrimo dalyviai viešąjį sektorių sieja su galimybe prisidėti prie visuomenės gerovės, pritaikyti savo žinias ir dirbti prasmingą darbą. Palankiai vertinamas ir darbo vietos saugumas, o pats darbas gali suteikti karjerai naudingos patirties.

Tačiau atlygis bei profesinio augimo galimybės vertinami vidutiniškai. Viešojo sektoriaus darbo vietos prestižas respondentų akyse siekė 3,1 balo iš 5, todėl vien stabilumo ar viešosios misijos nepakanka, kad jaunas kandidatas pasirinktų šią kryptį.

Dr. Dominyka Venciūtė pabrėžia, kad viešasis sektorius Z kartai yra svarstytina karjeros galimybė, tačiau organizacijoms reikia parodyti, kuo toks darbas gali būti šiuolaikiškas ir perspektyvus kasdienėje darbuotojo patirtyje.

Lankstumo ir modernesnės darbo kultūros jauni žmonės pasigenda

Silpniau vertinti tie aspektai, kurie lemia darbo kasdienybę: darbo įdomumas, inovatyvūs sprendimai, šiuolaikiški metodai, pozityvi atmosfera ir lankstus grafikas. Respondentai taip pat abejoja galimybėmis dirbti nuotoliniu būdu.

Vertindami vadovus, jauni žmonės palankiau mato strateginį valdymą bei pastangas užtikrinti darbo kokybę. Mažiau palankiai vertinamos darbuotojų poreikių atliepimo, palaikymo ir motyvavimo kompetencijos. Tai svarbu ne vien atrankos komunikacijai: tyrimo duomenys leidžia spręsti, kad kandidato apsisprendimą gali veikti ir tai, kaip jis įsivaizduoja būsimą kasdienį bendravimą su vadovu bei komanda.

Doktorantės Rūtos Lapinskienės teigimu, prasmingas darbas yra aiškus sektoriaus pranašumas, tačiau jis negali pakeisti patrauklių darbo sąlygų. Tyrimas atspindi bendrą įvaizdį, o ne konkrečių įstaigų veiklą, todėl jo rezultatai neleidžia spręsti apie kiekvieno viešojo darbdavio situaciją.

Noras kurti visuomenės gerovę netapatinamas su pasiaukojimu

Z kartos motyvacija tarnauti visuomenei tyrime įvertinta 3,49 balo iš 5. Ryškiausiai išsiskyrė atjauta ir įsipareigojimas viešajam interesui, tačiau pasirengimas visuomenės interesus kelti aukščiau asmeninės naudos buvo silpnesnis – 3,05 balo.

Tai nereiškia, kad jauni žmonės nenori dirbti visuomenei. Tyrimo duomenys rodo kitą ribą: prasmė gali būti svarbi priežastis rinktis darbdavį, bet ji turi eiti kartu su atlygiu, augimo galimybėmis, lankstumu ir palaikančia darbo aplinka.

Ką tai reiškia viešojo sektoriaus įstaigoms Lietuvoje

Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijoms tai reiškia konkurenciją ne tik tarpusavyje, bet ir su privačiu sektoriumi. Kadangi respondentai sektorių dažnai vertina kaip visumą, vienos įstaigos reputacija gali neatsverti platesnio įsitikinimo, kad viešasis darbdavys yra mažiau lankstus ar šiuolaikiškas.

Tyrėjų vertinimu, komunikacija gali padėti aiškiau parodyti darbuotojo kuriamą poveikį ir konkretaus darbo prasmę. Vis dėlto ji nekompensuos skirtumo, jei reali darbuotojo patirtis neatitiks žadamo lankstumo, modernumo ir vadovavimo kultūros. Šaltinis: BNS, remiantis ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrimu.

Šaltinis: BNS