PISA 2025: Lietuva pakilo reitinge, bet ne mokymosi lygiu

Lietuva pagal bendrą PISA 2025 gamtos mokslų, matematikos ir skaitymo rezultatų vidurkį Europoje pakilo iš 20-os į 12-ą vietą. Tačiau tai nėra aiškus mokinių pasiekimų proveržis: Lietuvos gamtos mokslų rezultatas 2006 ir 2025 metais buvo toks pats – 488 taškai. Šie duomenys svarbūs mokykloms ir šeimoms, kurios prasidėjus mokslo metams vertina ugdymo kokybę ir laukia sprendimų iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

Ką iš tikrųjų rodo Lietuvos 12-a vieta Europoje

Reitingo vieta yra santykinis rodiklis. Ji priklauso ne tik nuo Lietuvos mokinių rezultatų, bet ir nuo to, kaip pasikeitė kitų šalių pasiekimai. Jei dalies valstybių rezultatai smuko labiau nei Lietuvos, mūsų šalis lentelėje gali pakilti net ir nepadariusi reikšmingos pažangos.

LRT, remdamasi EBPO duomenimis, nurodo, kad būtent toks paaiškinimas šiuo atveju yra svarbus. Lietuvos pozicija pagerėjo, tačiau pats mokymosi lygis neparodo panašaus šuolio. Gamtos mokslų rezultatas per beveik du dešimtmečius liko 488 taškai.

Balas ir vieta nėra tas pats

PISA balas leidžia lyginti mokinių pasiekimų lygį tarp šalių ir skirtingų tyrimo ciklų. Vieta reitinge tik parodo, kelinta šalis yra tarp kitų dalyvių konkrečiame cikle.

Todėl 12-a vieta savaime nereiškia, kad mokiniai išmoko gerokai daugiau. Norint vertinti tikrą pažangą, būtina nagrinėti atskirų sričių balus, jų pokytį per laiką ir mokinių pasiekimų skirtumus.

Lietuva nuo Estijos vis dar atsilieka iki dvejų mokymosi metų

PISA 2025 rezultatai išryškina ir regioninį skirtumą. Nuo Estijos mokinių Lietuva vis dar atsilieka iki dviejų mokymosi metų visose pagrindinėse srityse – gamtos moksluose, matematikoje ir skaityme.

Tai nereiškia, kad kiekvienas Lietuvos mokinys atsilieka tokiu pačiu mastu. PISA vertina penkiolikmečių grupių vidutinius pasiekimus, todėl šalies rodiklis neapibūdina konkrečios mokyklos, klasės ar vaiko. Vis dėlto skirtumas rodo ilgalaikį sisteminį atotrūkį, kurio vien reitingo vieta neatskleidžia.

Ką šie skaičiai reiškia šeimoms ir mokykloms

Tėvams PISA rezultatai gali būti naudingi kaip bendras švietimo sistemos signalas, tačiau pagal juos nereikėtų vertinti vieno vaiko ar konkretaus mokytojo darbo. Kasdieniam sprendimui svarbesni mokinio gebėjimai taikyti žinias, spręsti problemas, suprasti tekstą ir savarankiškai mokytis.

Mokykloms rezultatai primena, kad svarbu stebėti ne tik pažymių vidurkį, bet ir gebėjimą panaudoti žinias naujose situacijose. Taip pat verta atkreipti dėmesį į mokinių, kuriems reikia papildomos pagalbos, pažangą.

Politikos formuotojams pagrindinis klausimas turėtų būti ne tai, kodėl Lietuva pakilo lentelėje, o kodėl per ilgą laiką neaugo pagrindinių gebėjimų rezultatai. Ypač svarbu aiškintis, kokios priemonės galėtų mažinti atotrūkį nuo Estijos ir skirtumus tarp skirtingų mokinių grupių.

Kaip vertinti PISA 2025 išvadas

EBPO nurodo, kad PISA 2025 tyrime dalyvavo daugiau kaip 760 tūkst. penkiolikmečių iš 91 šalies ir ekonomikos, o Lietuvos duomenys atitiko tyrimo kokybės standartus. Tai leidžia naudoti rezultatus tarptautiniam palyginimui, tačiau vienas tyrimo ciklas neatsako į visus klausimus apie mokyklų kokybę.

Patikimiausias vertinimas atsiranda derinant kelis dalykus: balų pokytį per laiką, skirtingų sričių rezultatus, mokinių socialinį kontekstą ir nacionalinius ugdymo duomenis. Lietuvos pakilimas į 12-ą vietą yra svarbi statistinė žinia, bet ne įrodymas, kad šalies mokinių gebėjimai pagerėjo iš esmės.

Šaltinis: LRT