Vilniaus universitetas: nuo 1570 m. kolegijos iki senamiesčio paveldo

Vilniaus universitetas padeda suprasti senamiestį kaip vietą, kurioje šimtmečius vyko ne tik prekyba, religinis ir politinis gyvenimas, bet ir mokymas. Jo istorijoje svarbios dvi datos: 1570 m. Vilniuje įkurta jėzuitų kolegija, o 1579 m. – universitetas. Šis skirtumas paaiškina, kodėl akademinio Vilniaus pradžia yra ankstesnė už oficialią universiteto įkūrimo datą.

Autorė – „Maisto Kokybė“ redakcija. Pasakojimas remiasi Vilniaus universiteto skelbiama institucijos istorija ir universiteto pristatymu.

Pažįstamas universiteto vardas dažnai tampa tiesiog miesto vietos nuoroda. Tačiau jo kilmė atskleidžia konkretų virsmą: jau veikusi mokymo įstaiga įgijo universiteto statusą. Šiame procese susitiko Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus iniciatyva, jėzuitų švietimo veikla ir valdovo Stepono Batoro sprendimas.

Akademinis Vilnius prasidėjo dar iki 1579 metų

Oficialiame Vilniaus universiteto istorijos puslapyje nurodoma, kad Valerijono Protasevičiaus iniciatyva atvykę jėzuitai 1570 m. įkūrė Vilniaus jėzuitų kolegiją. Vadinasi, universiteto atsiradimą parengė ankstesnė švietimo veikla: mieste jau buvo pradėtas organizuotas mokymas, kuriuo galėjo remtis naujoji institucija.

Devyni metai tarp kolegijos ir universiteto įkūrimo yra trumpas, bet reikšmingas tarpsnis. Abi datos nusako skirtingus įvykius. Pirmoji žymi kolegijos pradžią, antroji – universiteto įsteigimą. Jas sujungus į vieną datą, pradingtų svarbi kilmės dalis: universitetas išaugo iš jau veikusios mokymo įstaigos.

Tai svarbu ir skaitant miesto istoriją. Pastato, mokyklos ar institucijos pradžia gali būti datuojama pagal skirtingus kriterijus: pirmąją veiklą, teisinį įsteigimą ar vėlesnį pertvarkymą. Vilniaus universiteto atveju 1570 ir 1579 metų datos neprieštarauja viena kitai. Jos leidžia tiksliau nusakyti, kuris raidos etapas aptariamas.

V universiteto pristatyme įkūrimo metais nurodomi 1579-ieji. Todėl būtent šie metai vartojami kalbant apie universitetą kaip instituciją, o 1570-ieji padeda paaiškinti jo ištakas. Skaitytojui tai paprastas būdas atskirti akademinės veiklos pradžią nuo universiteto statuso atsiradimo.

Kuo jėzuitų kolegija skyrėsi nuo universiteto

XVI amžiaus kolegijos pavadinimo nereikėtų tiesiogiai tapatinti su dabartine Lietuvos kolegija. Tai kitos epochos švietimo įstaiga, veikusi pagal tuometę mokymo tvarką. Vilniuje jėzuitų kolegija tapo pagrindu institucijai, kuri vėliau įgijo universiteto statusą.

Esminis skirtumas buvo ne vien pavadinimas. Universiteto statusas reiškė teisiškai pripažintą akademinę instituciją ir teisę teikti akademinius laipsnius. Taigi perėjimas nuo kolegijos prie universiteto pakeitė įstaigos padėtį: jos mokymo veikla įgijo kitą institucinį pagrindą ir akademinį pripažinimą.

Šį pokytį galima suprasti atskiriant du klausimus. Kada Vilniuje pradėjo veikti jėzuitų mokymo įstaiga? 1570 metais. Kada buvo įkurtas universitetas? 1579 metais. Atsakymai skirtingi todėl, kad klausiama apie skirtingus tos pačios istorijos etapus, o ne todėl, kad viena data būtų netiksli.

Kolegijos reikšmė dėl vėlesnio universiteto įsteigimo nesumažėja. Ji paaiškina, iš kur atsirado veiklos tęstinumas. Universiteto pradžią sudarė ne tik steigimo sprendimas, bet ir anksčiau pradėtas mokymas. Todėl pasakojimas apie 1579 metus tampa aiškesnis, kai pirmiausia prisimenami 1570-ieji.

Protasevičius inicijavo kolegiją, Batoras suteikė universiteto statusą

Valerijono Protasevičiaus vaidmuo pirmiausia susijęs su akademinės pradžios parengimu. Vilniaus vyskupo iniciatyva į miestą atvyko jėzuitai, kurie įkūrė kolegiją. Universiteto istorijoje jis svarbus kaip žmogus, padėjęs sudaryti sąlygas mokymo įstaigai atsirasti dar prieš universitetą.

Jėzuitai šiame pasakojime yra mokymo veiklos organizatoriai. Jų įkurta kolegija suteikė pagrindą vėlesniam virsmui. Todėl universiteto kilmės negalima paaiškinti vien valdovo sprendimu: prieš jį jau buvo žmonių ir institucijos darbas, nuo kurio prasidėjo akademinė veikla.

Stepono Batoro vaidmuo susijęs su kitu etapu. 1579 m. jo privilegija kolegijai suteikė universiteto statusą. Šis valdovo sprendimas paaiškina oficialią įkūrimo datą ir teisinį virsmą, dėl kurio ankstesnė mokymo įstaiga tapo universitetu.

Šių vaidmenų atskyrimas leidžia išvengti pernelyg paprasto pasakojimo apie vieną steigėją. Protasevičius inicijavo kolegijos atsiradimą, jėzuitai organizavo jos veiklą, o Batoro sprendimas buvo esminis suteikiant universiteto statusą. Tai skirtingi, vienas kitą papildantys tos pačios istorijos veiksmai.

Senamiesčio paveldas apima ir mokymo istoriją

Vilniaus universiteto sąsaja su senamiesčiu nėra vien architektūrinė. Akademinis paveldas apima ir tai, kam miesto erdvės buvo naudojamos: mokymui, studijoms ir žinių perdavimui. Ši veikla padeda paaiškinti universiteto vietą miesto kultūros istorijoje, o ne vien pažymėti jį žemėlapyje.

Žvelgiant į universiteto aplinką, verta atskirti institucijos amžių nuo konkretaus pastato ar architektūrinės detalės amžiaus. 1579 m. įkūrimo data savaime nereiškia, kad visa šiandien matoma universiteto aplinka atsirado tais pačiais metais. Institucijos istorija ir jos pastatų raida yra susiję, tačiau jų datos nebūtinai sutampa.

Toks skirtumas naudingas pažįstamose senamiesčio vietose. Universiteto vardas pasako, su kokia institucija siejama erdvė, tačiau vien jo nepakanka kiekvienos sienos ar kiemo istorijai paaiškinti. Atskiros vietos pažinimui reikia ir konkretaus pastato istorijos, ir supratimo, kaip keitėsi jo paskirtis.

Kolegijos ir universiteto pradžia suteikia šiam pažinimui atramos tašką. Ji parodo, kad senamiesčio akademinis paveldas turi institucinę kilmę, konkrečius veikėjus ir aiškiai atskiriamus etapus. Miesto kultūra tuomet atsiskleidžia per veiklą, kuri vyko jo erdvėse, ir sprendimus, kurie tą veiklą įtvirtino.

Dvi datos padeda tiksliau skaityti miesto istoriją

Trumpa pradžios chronologija leidžia išlaikyti svarbiausią skirtumą:

• 1570 m. Valerijono Protasevičiaus iniciatyva atvykę jėzuitai įkūrė Vilniaus jėzuitų kolegiją.
• 1579 m. įkurtas Vilniaus universitetas; Stepono Batoro privilegija suteikė universiteto statusą.

Tai universiteto kilmės paaiškinimas, kuriam nereikia šiandienės sukakties progos. Šios datos svarbios tada, kai norima suprasti, kaip Vilnius tapo akademiniu miestu ir kodėl universiteto istorija neatsiejama nuo senamiesčio kultūros paveldo.

Kitą kartą skaitant universiteto ar konkretaus jo pastato aprašymą, verta atkreipti dėmesį, ką žymi pateikta data: kolegijos pradžią, universiteto įsteigimą ar pastato raidos etapą. Šis mažas patikrinimas padeda pažįstamą Vilniaus vietą suprasti tiksliau.

Šaltinis: Vilniaus universitetas