Rugsėjo 26-oji – Europos kalbų diena ir daugiakalbė Lietuva

Rugsėjo 26-ąją minima Europos kalbų diena primena, kad kalbos yra kasdienio bendravimo, mokymosi ir kultūros pažinimo dalis. Lietuvoje ši tema apima ne vien užsienio kalbų pamokas: ji kviečia pagalvoti apie lietuvių kalbą, šalia gyvenančių žmonių kalbas ir galimybę mokytis bet kuriame amžiuje. Oficiali iniciatyvos svetainė šios dienos data nurodo rugsėjo 26-ąją.

Kodėl Europoje minima kalbų diena

Europos kalbų dienos mintis paprasta: skirtingos kalbos padeda žmonėms susikalbėti ir geriau suprasti vieniems kitus. Ši diena skatina domėtis kalbų įvairove ir mokytis visą gyvenimą. Tam nereikia iš karto siekti laisvai kalbėti nauja kalba. Pradžia gali būti gebėjimas pasisveikinti, perskaityti trumpą tekstą ar suprasti, kodėl tam tikras žodis svarbus jį vartojančiam žmogui.

Kalbų įvairovė nėra vien mokyklos ar universiteto tema. Su ja susiduriame keliaudami, dirbdami, skaitydami, žiūrėdami filmus ar bendraudami su kaimynais. Europos kalbų diena suteikia progą pastebėti tuos įprastus susitikimus ir paklausti, kiek vietos savo kasdienybėje paliekame smalsumui kitų kalbų atžvilgiu.

Minėjimo data kasmet ta pati, tačiau jos prasmė nepriklauso nuo vienos dienos programos. Ji gali būti atspirties taškas pokalbiui šeimoje, klasėje ar darbo vietoje: kokias kalbas girdime aplink, kurias suprantame, o kurias norėtume pažinti geriau?

Ką ši diena reiškia lietuvių kalbai

Domėjimasis kitomis kalbomis prasideda ir nuo savosios. Lietuvių kalba leidžia tiksliai įvardyti vietas, patirtis, šeimos istorijas bei kasdienius dalykus, kuriems kitose kalbose kartais prireikia kitokių žodžių ar paaiškinimų. Kalbantis su žmogumi, kuris mokosi lietuviškai, įprasti posakiai staiga tampa klausimais: ką jie reiškia ir kaip juos suprasti be vietinio konteksto?

Europos kalbų diena gali paskatinti atidžiau įsiklausyti ir į skirtingus lietuvių kalbos vartojimo būdus. Kalba gyvena namuose, viešajame gyvenime, knygose ir skaitmeninėje erdvėje. Vienur renkamės tarmės žodį, kitur ieškome aiškaus termino naujam reiškiniui. Tokie pasirinkimai rodo, kad kalbą ne tik paveldime, bet ir kasdien vartojame.

Gimtosios kalbos vertinimas dera su atvirumu kitoms. Žmogus, kuris mokosi svetimos kalbos, dažnai pradeda geriau pastebėti ir savosios sandarą: kaip sudarome sakinius, kada kreipiamės oficialiai, kokius dalykus laikome savaime suprantamais. Tai viena priežasčių, kodėl kalbų mokymasis gali praturtinti net tada, kai naujos kalbos prireikia retai.

Daugiakalbė Lietuva prasideda nuo kasdienių pokalbių

Lietuvoje skirtingos kalbos susitinka įvairiose aplinkose: šeimose, mokyklose, darbo vietose ir viešosiose erdvėse. Vieni žmonės nuo mažens girdi daugiau nei vieną kalbą, kiti naują kalbą pradeda mokytis gerokai vėliau. Šios patirtys skirtingos, todėl daugiakalbystės nereikia matuoti vien mokamų kalbų skaičiumi.

Ryšys su kaimynų kalbomis taip pat gali būti labai praktiškas. Net keli žodžiai padeda užmegzti pokalbį, suprasti vietovardį, perskaityti nuorodą ar geriau išgirsti žmogaus pasakojimą. Vis dėlto vienos kalbos mokėjimas nesuteikia teisės spręsti, kokia kalba kitam žmogui patogiausia kalbėti. Paprastas klausimas apie tai dažnai naudingesnis už spėjimą.

Kalbų įvairovė nereiškia, kad kiekvienas turi mokėti visas aplink girdimas kalbas. Svarbiau pripažinti, jog pašnekovas gali turėti kitokią kalbinę patirtį. Jei pokalbis stringa, padeda aiškesni sakiniai, kantrybė ir noras pasitikslinti. Tai kasdieniai įgūdžiai, kuriems nereikia specialios progos ar oficialaus renginio.

Kaip pradėti mokytis be didelio plano

Europos kalbų diena gali būti patogus priminimas pasirinkti vieną nedidelį, įgyvendinamą veiksmą. Kalbos mokymasis dažnai atrodo kaip ilgas kursas, tačiau pradžiai pakanka reguliaraus kontakto su kalba ir aiškaus tikslo. Pavyzdžiui, galima mokytis tam, kad suprastumėte trumpą pokalbį, perskaitytumėte receptą ar pasveikintumėte pažįstamą jo vartojama kalba.

• Pasirinkite kalbą, su kuria turite asmeninį ryšį: ją girdite aplink, sutinkate keliaudami ar norite geriau suprasti artimą žmogų.
• Išmokite kelias kasdienes frazes ir pasitikrinkite jų tarimą patikimame žodyne ar mokymosi šaltinyje.
• Prie naujos kalbos grįžkite trumpai, bet reguliariai: perskaitykite sakinį, išklausykite įrašą arba pakartokite jau išmoktus žodžius.
• Pastebėkite, ką sužinojote apie savo kalbą: kuris žodis verčiamas lengvai, o kuriam reikia platesnio paaiškinimo?

Jei rugsėjo 26-ąją norisi prisijungti prie konkrečios veiklos, jos laiką ir vietą verta tikrinti tiesiogiai organizatoriaus skelbime. O asmeniniam šios dienos minėjimui užtenka pradėti nuo vieno pokalbio, vieno teksto ar vieno naujo žodžio – ir prie jo sugrįžti kitą dieną.

Šaltinis: Europos kalbų diena