Pensija Lietuvoje: neužtikrinti jaučiasi 40,6 proc.

40,6 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų dėl savo finansinės gerovės pensijoje jaučiasi neužtikrinti arba labai neužtikrinti. Užtikrintų ir labai užtikrintų dalis gerokai mažesnė – 17,7 proc. Tai „Luminor“ užsakymu 2026 metų gegužę atliktos „Norstat“ apklausos rezultatai, rodantys žmonių savijautą dėl būsimų pajamų, tačiau ne jų būsimos pensijos dydį.

Dar 31,3 proc. respondentų pasirinko atsakymą, kad jaučiasi tik šiek tiek užtikrinti. Šios grupės negalima automatiškai priskirti nei tvirtai pasitikintiems savo finansine ateitimi, nei tiesiogiai nurodžiusiems neužtikrintumą.

Parengė „Maisto Kokybė“ redakcija pagal ELTA paskelbtą pranešimą spaudai.

Neužtikrintumas ir dalinis pasitikėjimas – skirtingi atsakymai

Apklausoje finansinės gerovės pensijoje vertinimas išskaidytas į kelias kategorijas. Toks išskaidymas leidžia tiksliau suprasti pagrindinį skaičių: 40,6 proc. sudaro dvi aiškiai neužtikrintumą išreiškusios grupės.

Šaltinyje pateiktos kategorijos neapima visų 100 proc. atsakymų, o likusių atsakymų pasiskirstymas nepaaiškintas. Todėl lentelė rodo tik paskelbtus duomenis.

Nors pradinėje pranešimo antraštėje kalbama apie nerimą, pateikti procentai apibūdina užtikrintumą dėl finansinės gerovės. Jie neparodo nei konkretaus pajamų trūkumo, nei to, kiek žmonių pensijoje negalės padengti būtinųjų išlaidų. Taip pat nepateikta ankstesnių apklausų palyginimo, todėl iš šių rezultatų negalima spręsti, ar neužtikrintumas didėja.

22,8 proc. nurodo pensijai nekaupiantys

Atskirai gyventojų klausta apie kaupimo būdus. Antrojoje pensijų pakopoje nurodo kaupiantys 33 proc. respondentų, trečiojoje savo lėšomis – 17,9 proc. Dar 3,4 proc. teigia, kad įmokas į trečiąją pakopą už juos moka darbdavys.

Pensijai taip pat naudojamos investicijos į akcijas, obligacijas, biržoje prekiaujamus fondus ar panašias priemones – jas paminėjo 14,8 proc. apklaustųjų. Terminuotuosius indėlius nurodė 10,7 proc., gyvybės draudimą – 9,9 proc., taupomąją sąskaitą – 9,8 proc., grynuosius pinigus – 8,2 proc.

Pensijai nekaupiantys teigia 22,8 proc. respondentų. Kaupimo būdų procentų nereikėtų laikyti atskiromis, viena kitą paneigiančiomis gyventojų grupėmis: pranešime pažymima, kad dalis žmonių turi vieną ar kelis kaupimo būdus.

Pateikti duomenys neatskleidžia, kiek kiekviena grupė yra sukaupusi. Taip pat nėra parodyta, kaip kaupimo būdas susijęs su konkretaus respondento užtikrintumu. Vien dalyvavimas kaupime dar neleidžia įvertinti, kokią būsimo namų ūkio biudžeto dalį padengs santaupos.

Banko atstovė siūlo pradėti nuo išlaidų ir turimų santaupų

„Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė pranešime siūlo pirmiausia įvertinti, kokių pajamų žmogui galėtų reikėti pensijoje. Jos įvardytas atspirties taškas – dabartinės būtinosios išlaidos ir būsto, sveikatos, maisto, transporto bei laisvalaikio poreikiai.

Namų ūkiui tai suteikia konkrečią planavimo kryptį: vertinti norimą gyvenimo lygį ir išlaidas, kurias reikėtų padengti. Tačiau apklausa nepateikia sumos, kuri būtų pakankama kiekvienam gyventojui, ar prognozės, kokią dalį tų išlaidų padengtų valstybės pensija.

Antras ekspertės siūlomas žingsnis – peržiūrėti jau turimą kaupimą: antrosios ir trečiosios pakopos informaciją, investicijas, indėlius, draudimo sutartis bei kitas santaupas. Trečias – įvertinti papildomo rezervo poreikį ir galimybę reguliariai atidėti lėšų.

L. Načajienė kaip įpročio pradžią pateikia 20 ar 30 eurų per mėnesį pavyzdį ir siūlo pasirinktą sumą atidėti gavus pajamas. Tai banko atstovės planavimo rekomendacija, o ne apklausos nustatyta pakankama įmoka ar pažadas dėl būsimos finansinės gerovės.

Apklausą užsakė „Luminor“, atliko „Norstat“

Tyrimų bendrovė „Norstat“ apklausą Lietuvoje atliko 2026 metų gegužę. Apklausta apie tūkstantį 18–74 metų žmonių; pranešime apklausa įvardijama kaip reprezentatyvi.

ELTA paskelbtame pranešime nepateikiama tiksli imtis, apklausos būdas, statistinė paklaida ar išsamus klausimynas. Apklausos užsakovas yra „Luminor“, o planavimo patarimus pateikia su šia finansų grupe susijusios įmonės vadovė.

Pasak L. Načajienės, pensijos planą reikėtų peržiūrėti pasikeitus pajamoms, šeimos situacijai, įsipareigojimams ar gyvenimo tikslams.

Šaltinis: ELTA