Padangų keitimas: patikra, kurią vairuotojai dažnai pamiršta

Keičiant padangas neužtenka įvertinti protektoriaus gylio ir užsukti ratų varžtus. Saugumui įtakos turi ir padangos amžius, jos laikymo sąlygos, ratlankio sandarumas bei tinkamas varžtų priveržimas. Kauno technologijų mokymo centro vyr. profesijos mokytojas ir automobilių priežiūros specialistas Raimondas Grušeckas pataria pasiruošti sezonui iš anksto ir po apsilankymo servise atlikti kelias patikras.

Protektorius neparodo visos padangos būklės

Žieminių padangų protektoriaus gylis pagal įstatymą turi siekti bent 3 mm, tačiau Grušeckas pataria nelaukti šios ribos: saugumui reikėtų bent 4–5 mm. Gilesniame sniege ar patižusiame purve nudilęs protektorius prasčiau pašalina sąlyčio vietoje susikaupusią košę, todėl automobilis gali prarasti sukibimą. Tai reiškia, kad vien patikrinus, ar padanga atitinka minimalią ribą, jos tinkamumas žiemai dar nėra įvertintas.

Padanga gali būti susidėvėjusi ir pagal amžių, net jei protektorius atrodo pakankamas. Guma sensta net tada, kai automobilis mažai naudojamas ar padanga laikoma sandėlyje. Ant šoninės sienelės esantis DOT kodas nurodo gamybos savaitę ir metus: paskutiniai keturi skaitmenys, pavyzdžiui, „2426“, reiškia 2026 metų 24-ąją savaitę. Jei padanga naudojama penkerius metus, jos būklę reikėtų atidžiai įvertinti ir reguliariai tikrinti.

Perkant naujas padangas verta patikrinti ir jų pagaminimo datą. Kelerius metus sandėlyje laikyta padanga nėra savaime netinkama, tačiau pirkėjui svarbu žinoti jos amžių ir įvertinti, kiek laiko ją dar bus galima saugiai naudoti. Internetu pirkti galima iš patikimo pardavėjo, pateikiančio aiškią informaciją apie gaminį. Jei trūksta duomenų apie padangos savybes ar gamybos datą, pirmiausia verta kreiptis į pardavėją. Taip pasirinkimas remiasi ne vien kaina, bet ir informacija apie tai, ką perkate.

Kada montuoti žiemines padangas

Grušeckas ragina orientuotis į orus, o ne laukti lapkričio pradžios ar pirmojo sniego. Kai vidutinė paros temperatūra nusistovi ties +7 °C arba nukrenta žemiau, vasarinių padangų gumos mišinys vėsdamas kietėja ir sukibimas suprastėja. Rytais pasirodęs šerkšnas šią riziką dar padidina. Todėl sezoninį keitimą verta planuoti iš anksto, atsižvelgiant į temperatūrą ir įprastas kelionių sąlygas.

Padangų pasirinkimą verta derinti prie automobilio gamintojo rekomendacijų ir įprastų maršrutų. Skirtingų gamintojų ar modelių padangos gali nevienodai veikti stabdant ir posūkiuose. Jei tenka naudoti skirtingas padangas, ant tos pačios ašies turi būti vienodos, to paties gamintojo padangos.

Universalios padangos yra kompromisas tarp vasaros ir žiemos sąlygų, o jų savybės nebūtinai bus optimalios nei per didelius šalčius, nei per karščius. Taip pat nereikėtų savarankiškai rinktis platesnių padangų vien dėl tariamai geresnio sukibimo žiemą: plotį reikia parinkti pagal gamintojo nurodymus. Tai padeda išvengti pasirinkimo, kuris neatitinka konkretaus automobilio rekomendacijų.

Ratlankiai ir sezoninių padangų laikymas

Keičiant tik padangas, meistras gali apžiūrėti ratlankius ir nuvalyti padangos bei ratlankio sandūros vietą. Ant lengvojo lydinio ratlankio susikaupusios apnašos ar korozija gali pakenkti sandarumui, o vėliau padanga gali pradėti leisti orą. Todėl padangų permontavimas suteikia progą įvertinti ir vietas, kurių nesimato ratų komplektą tiesiog pakeitus.

Turėti atskirus vasarinių ir žieminių ratų komplektus patogu, tačiau jų būklę vis tiek reikia periodiškai tikrinti ir ratus iš naujo subalansuoti. Nenaudojamų padangų laikymo būdas priklauso nuo to, ar jos yra su ratlankiais. Padangas be ratlankių rekomenduojama laikyti vertikaliai, kad jos nesideformuotų. Padangas su ratlankiais galima laikyti horizontaliai, sudėjus viena ant kitos.

Varžtus tikrinkite nuvažiavę 50–100 kilometrų

Ratų varžtai turi būti priveržti automobilio gamintojo nurodytu sukimo momentu. Pneumatinis suktuvas tinka varžtams atsukti, tačiau galutinį priveržimą reikia atlikti dinamometriniu raktu. Per silpnai priveržtas ratas gali atsilaisvinti, o per stipriai užveržti varžtai gali pažeisti sriegį ar ratlankį. Juos taip pat gali būti sunku atsukti standartiniais įrankiais kelyje. Jei nežinote gamintojo nurodyto sukimo momento, pasiteiraukite serviso darbuotojo.

Po padangų keitimo, nuvažiavus 50–100 km, varžtus reikėtų patikrinti ir, jei reikia, priveržti iš naujo. Tai paprasta papildoma patikra po atlikto darbo. Keičiant ratus kai kuriuose automobiliuose taip pat būtina iš naujo nustatyti padangų slėgio kontrolės sistemos (TPMS) parametrus arba perprogramuoti jutiklius, todėl verta iš anksto pasitikslinti, ar to reikia jūsų automobiliui.

Ką patikrinti prieš išvažiuojant iš serviso

Profesionalus padangų keitimas apima daugiau nei padangos permontavimą. Grušeckas pataria atkreipti dėmesį, ar meistras nuvalo stebulės paviršių, apžiūri matomas stabdžių ir važiuoklės dalis, o ratų varžtus galutinai priveržia dinamometriniu raktu. Pastebėjęs galimą gedimą, specialistas turėtų apie jį informuoti klientą.

Prieš išvažiuodami galite pasiteirauti, ar ratlankio ir padangos sandūros vieta bei stebulė buvo patikrintos, kaip priveržti varžtai ir ar konkrečiam automobiliui reikia TPMS nustatymo. Padangų keitimą pravartu suplanuoti dar prieš pirmąjį sniegą ir paskutinę dieną prieš privalomo žieminių padangų sezono pradžią. Taip išvengiama skubėjimo, kai į servisus vienu metu kreipiasi daug vairuotojų.

Šaltinis: BNS