Matematikos VBE: kodėl uždavinių kiekis dar negarantuoja pasirengimo

Matematikos valstybiniam brandos egzaminui (VBE) ruoštis verta nuosekliai, tačiau vien išspręstų uždavinių skaičius neparodo, ar mokinys gebės pritaikyti žinias nepažįstamoje situacijoje. KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dėstytoja, mokslų daktarė Violeta Kravčenkienė pataria pradėti nuo žinių įsivertinimo, o sprendžiant užduotis – analizuoti ir klaidas, ir pasirinktą metodą. Taip pasiruošimo laiką galima skirti toms vietoms, kuriose iš tiesų reikia daugiau darbo.

Pirmiausia išsiaiškinkite, kur trūksta žinių

Prieš kartojant temas naudinga atlikti diagnostinį testą. Jis padeda atskirti tai, ką mokinys jau supranta, nuo temų, kurias dar reikia įtvirtinti. Be tokio įsivertinimo galima daug laiko skirti pažįstamoms užduotims ir vis atidėti tas, kurios kelia sunkumų. Testo rezultatas nėra vien galutinis įvertinimas: svarbu pasižymėti, kurios temos sekėsi ir kuriose užstrigote.

Pažįstamo tipo pavyzdžių sprendimas dar nereiškia, kad mokinys gebės taikyti taisyklę, kai sąlyga bus pateikta kitaip. Kravčenkienė pabrėžia, kad kartais trūksta ne konkrečios formulės, o įgūdžio ją pasirinkti ir pritaikyti. Matematikos temos susijusios: neužtikrinti pagrindai gali apsunkinti vėlesnių temų mokymąsi.

Pavyzdžiui, sunkumai sudedant paprastąsias trupmenas gali vėl iškilti sprendžiant racionaliuosius reiškinius su kintamaisiais. Veiksmų principas išlieka panašus, tačiau sudėtingesnėje užduotyje jis taikomas jau kitokiu pavidalu. Todėl, pastebėjus klaidą tokioje užduotyje, verta patikrinti ir ankstesnį pagrindą, o ne iškart mokytis tik naują reiškinio sprendimo taisyklę.

Spręsdami užduotį, ieškokite jos tipo ir dėsningumo

Praktika reikalinga, bet svarbu ne vien užduočių kiekis. Sprendžiant verta atpažinti, kokio tipo uždavinys pateiktas, kokie dėsningumai jame kartojasi ir kokį algoritmą galima taikyti. Kaip teigia Kravčenkienė, mechaniškai spręsti daug pavyzdžių nepakanka, jei mokinys neįtvirtina sprendimo būdų. Atpažintas uždavinio tipas padeda pasirinkti veiksmų seką, o gebėjimas ją paaiškinti parodo, ar sprendimas suprastas, ar tik įsimintas.

Patikrinę atsakymą, neskubėkite pereiti prie kitos užduoties. Jei suklydote, išsiaiškinkite, ar priežastis buvo skaičiavimas, neteisingai parinkta formulė, sąlygos supratimas, ar nežinojimas, nuo ko pradėti. Užsirašykite, ką reikėtų pakartoti, ir pamėginkite užduotį išspręsti dar kartą. Toks klaidos išskaidymas padeda suprasti, ką konkrečiai reikia pakartoti, ir neleidžia tų pačių sunkumų nepastebimai perkelti į kitus pavyzdžius.

Sudarykite savaitės planą, kuriame telpa ir poilsis

VBE apima skirtingas temas, todėl kartojimą paskutinėmis savaitėmis gali lydėti didelis krūvis, o spragoms taisyti gali nebelikti laiko. Nuoseklus mokymasis suteikia galimybę prie temų sugrįžti ir palaipsniui spręsti vis įvairesnes užduotis. Tai nereiškia, kad kasdien reikia mokytis po kelias valandas: dėstytoja ragina susidaryti realų planą ir į jį įtraukti visas savaitės veiklas.

Planuojant verta atsižvelgti į pamokas, namų darbus, kitus atsiskaitymus, miegą, valgymą, sportą ir poilsį. Pavyzdžiui, sekmadienį galima susidėlioti savaitės darbus: jei pirmadienį laukia kontrolinis, suplanuoti jo medžiagos kartojimą, o vėliau numatyti laiką kitam atsiskaitymui. Matematikos pasiruošimui plane taip pat galima numatyti konkrečią temą ar užduočių tipą, kad mokymasis turėtų aiškų tikslą.

Po mokymosi Kravčenkienė rekomenduoja daryti bent 30 minučių pertraukas, per kurias galima pajudėti, pavalgyti, pasportuoti ar trumpai nusnūsti. Mokymosi metu ji siūlo pašalinti blaškiklius – telefoną išjungti ir palikti kitame kambaryje. Būsimieji abiturientai mokymosi laiką gali palaipsniui didinti iki trijų valandų, tačiau svarbiausia išlaikyti susikaupimą. Šie skaičiai nėra tikslas savaime: pasiruošimo kokybę rodo ir tai, ar per skirtą laiką pavyksta susitelkti bei suprasti sprendimo eigą.

Pažangą vertinkite pagal pasikartojančias klaidas

Prie tų pačių testų ir praktinių užduočių verta sugrįžti periodiškai. Lyginant rezultatus svarbu matyti ne tik galutinį balą, bet ir tai, kokios klaidos kartojasi, kas jau pavyksta bei kurioms temoms dar reikia skirti laiko. Jei ta pati problema pasirodo keliose užduotyse, tai signalas grįžti prie atitinkamos taisyklės ar pagrindinės temos. Taip pasiruošimas tampa konkrečiu darbu su spragomis, o ne bandymu vienu metu išmokti viską.

Jei mokinys sako „nesuprantu matematikos“, verta patikrinti, ar sunkumų kelia neįtvirtintos taisyklės arba jų taikymas. Kravčenkienės teigimu, „nesuprantu“ ir „nemoku“ nėra tas pats: taisyklių bei terminų galima išmokti, o jų taikymo įgūdžiams reikia laiko ir plano. Todėl pradinis įsivertinimas, klaidų analizė ir pakartotinis sprendimas gali padėti tiksliau nuspręsti, ką mokytis toliau.

KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto 11–12 klasių mokiniams skirti VBE pasiruošimo kursai prasidės lapkričio 10 dieną. Juose numatytas pradinis diagnostinis ir baigiamasis testas, pagrindinių temų kartojimas bei tarpteminių užduočių sprendimas; užsiėmimai vyks nuotoliniu būdu. Tai vienas iš būdų pradėti nuo žinių įsivertinimo ir mokytis taikyti temas kartu, tačiau savarankiškai ruošiantis tą pačią seką galima susidėlioti ir pagal savo testo bei klaidų analizės rezultatus.

Šaltinis: BNS