Matematika ir fizika stringa: nuo ko pradėti ruoštis?

Matematikos ar fizikos uždavinys gali atrodyti neįveikiamas net tada, kai kliūtis yra viena anksčiau nesuprasta tema. Jei tokių spragų prisikaupia, mokiniui darosi sunkiau pritaikyti naujas žinias, o po kelių nesėkmių silpnėja pasitikėjimas savimi. Ruošiantis egzaminui pirmas žingsnis yra išsiaiškinti, kur tiksliai nutrūksta supratimas.

Šis gidas parengtas „Maisto Kokybė“ redakcijos pagal ELTA paskelbtą VILNIUS TECH medžiagą. Joje universiteto dėstytojai aptaria 11–12 klasių mokinių pasirengimą matematikos ir fizikos egzaminams bei savo vedamų mokymų patirtį.

Žinių spraga gali slėptis ankstesnėje temoje

Tiksliųjų mokslų temos remiasi viena kita. Fizikos uždavinys gali strigti todėl, kad neaiški jo sąlyga, nesuprantama formulė, sunku ją pritaikyti arba trūksta matematikos pagrindų. Visos šios kliūtys iš šalies gali atrodyti vienodai: mokinys negauna atsakymo. Tačiau kiekvienai jų reikia kitokio paaiškinimo ir kitokių užduočių.

VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos instituto studijų prodekanas doc. dr. Dainius Jasaitis siūlo atsisakyti plataus vertinimo „aš nemoku fizikos“ ir įvardyti konkrečią vietą, kurioje nepavyksta tęsti sprendimo. Pavyzdžiui, vienas mokinys supranta reiškinį, bet nežino, kuri formulė tinka; kitas formulę prisimena, tačiau nesupranta, ko prašo uždavinys. Toks skirtumas padeda nuspręsti, prie ko grįžti pirmiausia.

Kai spraga lieka neįvardyta, vien didesnis išspręstų uždavinių skaičius nebūtinai padeda. Mokinys gali pakartoti pažįstamą veiksmų seką ir vėl sustoti vos pasikeitus sąlygai. Pasak D. Jasaičio, tai rodo skirtumą tarp išmokto sprendimo algoritmo ir suprasto sprendimo principo.

Patikrinkite, ar galite paaiškinti savo sprendimą

Ruošiantis verta peržvelgti ne vien galutinį atsakymą, bet ir kiekvieną žingsnį iki jo. Kurį reiškinį aprašo uždavinys? Kodėl pasirinkta būtent ši formulė? Ką reikėtų keisti, jei sąlyga būtų suformuluota kitaip? Jei sprendimo eigą sunku pagrįsti savais žodžiais, tai gali parodyti temą, kurią reikia dar kartą išsiaiškinti.

Toks patikrinimas ypač naudingas po klaidos. Užuot iš karto ėmus kitą panašų uždavinį, galima pasižymėti pirmą žingsnį, kuriame kilo abejonė. Jei neaiški pati sąlyga, pagalbos reikia ją aiškinantis. Jei sąlyga suprantama, bet nepavyksta susieti dydžių, verta grįžti prie reiškinio ir formulės prasmės. Šie pavyzdžiai nėra atskiras egzaminų reikalavimų sąrašas – jie padeda mokiniui tiksliau apibūdinti savo sunkumą.

D. Jasaitis pabrėžia, kad fizikos brandos egzamino užduotys tikrina ir gebėjimą taikyti žinias bei spręsti problemas. Todėl pasirengimo tikslas nėra vien atpažinti anksčiau matytą uždavinio formą. Mokinys turi suprasti, kodėl jo pasirinktas būdas tinka konkrečiai sąlygai.

Pasirengimą pradėkite nuo temų, prie kurių stringate

Jei iki egzaminų dar liko keli mėnesiai, gali kilti pagunda sudėtingas temas atidėti. Tačiau ankstesnė žinių spraga gali trukdyti suprasti ir vėliau dėstomą medžiagą. Pradėjus ruoštis anksčiau, lieka daugiau galimybių ramiai grįžti prie neaiškių pagrindų, o paskui juos taikyti naujuose uždaviniuose.

Praktiškas atspirties taškas – peržiūrėti užduotis, kuriose klaidos kartojasi, ir kiekvieną jų susieti su konkrečia tema ar sprendimo žingsniu. Tada galima pasirinkti tos temos paaiškinimą ir užduotis, kurios parodo, ar ji jau suprasta. Jei po pakartojimo vis dar neaišku, kodėl taikomas vienas ar kitas būdas, klausimas mokytojui arba dėstytojui bus daug tikslesnis nei bendras prašymas paaiškinti visą dalyką.

Nuoseklumas čia svarbus dėl temų tarpusavio ryšio, o ne dėl pažado pasiekti tam tikrą egzamino rezultatą. VILNIUS TECH dėstytojas savo patirtį apibūdina taip: mokiniai, turėję laiko grįžti prie praleistų pagrindų, ima aiškiau suprasti fiziką ir mažiau bijoti egzamino. Tai dėstytojo pastebėjimas, ne visiems mokiniams garantuojamas rezultatas.

Kada savarankiškam mokymuisi reikia pagalbos

Savarankiškas mokymasis gali būti veiksmingas, jei mokinys geba įvertinti savo spragas, susiplanuoti temas, pasirinkti tinkamas užduotis ir pastebėti klaidas. VILNIUS TECH Akademinės paramos centro direktorė dr. Gražina Droessiger atkreipia dėmesį, kad šie įgūdžiai nėra savaime suprantami. Universiteto pateiktais PISA duomenimis, Lietuvoje apie 44 proc. penkiolikmečių dažnai arba labai dažnai iš anksto planuoja, kaip mokysis. Šis rodiklis apibūdina penkiolikmečius, todėl jo negalima tiesiogiai laikyti abiturientų pasirengimo įverčiu.

Pagalbos verta ieškoti, kai ta pati klaida kartojasi, neįmanoma pasakyti, kuri tema trukdo, arba išsprendžiamas tik pažįstamo tipo uždavinys. Mokytojas ar dėstytojas gali padėti nustatyti spragą, parinkti temų eiliškumą ir suteikti grįžtamąjį ryšį. Svarbu į konsultaciją atsinešti konkretų uždavinį ir parodyti vietą, kurioje sprendimas sustojo.

VILNIUS TECH nurodo jau penkerius metus rengiantis nuotolinius fizikos ir matematikos mokymus 11–12 klasių mokiniams. Juose galima dalyvauti pamokose, vėliau peržiūrėti įrašus, spręsti uždavinius ir savitikros testus. Universiteto teigimu, informaciją apie mokymų turinį, tvarkaraščius ir dalyvavimo sąlygas jis skelbia savo studijų e. parduotuvėje, o pirmąją iniciatyvos „Įveik tiksliųjų mokslų egzaminus“ pamoką leidžia išbandyti nemokamai.

Šaltinis: ELTA