Lietuvos ekonomika lėtės, kainų pikas – dar priešakyje

3 proc. – tiek, atnaujinus prognozes, 2026 metais turėtų augti Lietuvos bendrasis vidaus produktas. SEB grupė ankstesnį vertinimą sumažino dėl silpnesnio, nei laukta, pirmojo pusmečio, o 2027 metais numato dar kuklesnę – 2,1 proc. – plėtrą.

BNS paskelbto komentaro autorius, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, pabrėžia, kad po stipraus antrojo ketvirčio ekonomikos pagreitis mažės. Tuo metu metinės infliacijos viršūnė dar nepasiekta: rudenį kainų augimas gali peržengti 6 proc.

3 proc. augimas slepia ryškų tempo lūžį

Antrąjį 2026 metų ketvirtį Lietuvos ekonomika pagal metinį BVP pokytį aplenkė Latviją, Estiją ir Lenkiją. Rezultatą sustiprino namų ūkių vartojimas, apdirbamoji gamyba, statybos ir transportas, tačiau dalis šio impulso yra laikina.

Šie skaičiai rodo prognozuojamą augimo sulėtėjimą, bet ne ekonomikos nuosmukį. Prognozė taip pat nėra garantija: ji priklauso nuo energijos kainų, vartojimo, eksporto rinkų ir būsimų valdžios sprendimų.

Pensijų lėšų paskatintas vartojimas palaipsniui slops

Per pirmąsias dvi pasitraukimo iš II pakopos pensijų fondų bangas pasitraukė 46 proc. dalyvių, kuriems pervesta daugiau kaip 3,8 mlrd. eurų. Fondų turtas nuo 10,6 mlrd. eurų metų pradžioje iki liepos pabaigos sumažėjo iki 5,8 mlrd. eurų.

SEB vertinimu, iki metų pabaigos gali būti išleista maždaug pusė atsiimtų pinigų. Tai paaiškina dalį stipraus vartojimo, tačiau vėlesniais atsiėmimo etapais kasdienėms išlaidoms tenkanti suma turėtų mažėti, todėl antrąjį ketvirtį pasiektas vartojimo pikas veikiausiai nepasikartos.

Gyventojų finansinę padėtį palaiko atlyginimai. Jų augimo prognozė 2026 metams padidinta iki 8,5 proc., nes algos metų pradžioje kilo sparčiau, ypač švietimo sektoriuje, o minimali mėnesio alga padidėjo 11 proc. Kitąmet, kai MMA didės 8 proc., vidutinio darbo užmokesčio augimas turėtų sulėtėti iki 7 proc.

Statybos išliks atrama, pramonės indėlis menks

SEB nesitiki, kad apdirbamoji gamyba metų pabaigoje pakartos pirmojo pusmečio rezultatą. Statybų sektoriaus apimtis turėtų augti toliau dėl liepą prasidėjusio antrojo darbų etapo Rūdninkų kariniame miestelyje ir didėjančios būsto statybos.

Paslaugų eksporto rodikliai iki metų pabaigos neturėtų smarkiai pasikeisti. Darbo rinkos padėtis taip pat išlieka stabili: antrąjį ketvirtį užimtumo lygis buvo aukščiausias nuo Nepriklausomybės atkūrimo, o užimtųjų skaičius per metus padidėjo 1,1 proc. Didelę šio prieaugio dalį lėmė augantis dirbančių užsieniečių skaičius.

Infliacija rudenį gali peržengti 6 procentus

Vidutinės 2026 metų infliacijos prognozė sumažinta nuo 5,7 iki 5,3 proc., nes gegužę–liepą kainos kilo lėčiau, nei buvo laukta. Tai nepanaikina trumpalaikės rizikos: metinė infliacija rudenį dar turėtų viršyti 6 proc.

Infliacijos piko perėjimas savaime nereikštų, kad bendras kainų lygis mažėja – tik kad kainos kyla lėčiau nei prieš metus. SEB prognozuoja, kad 2027 metais vidutinė infliacija sieks 3,5 proc., o 2028-aisiais – 3 proc.

Scenarijus paremtas prielaida, kad 2027 metais vidutinė „Brent“ naftos kaina sumažės iki 75 JAV dolerių už barelį. Vis dėlto gamtinės dujos ir elektra artimiausiais mėnesiais biržoje gali kainuoti daugiau nei pernai, todėl nuo 2027 m. sausio 1 d. jų kainos buitiniams vartotojams turėtų didėti. Maisto kainų infliacija kitąmet, SEB vertinimu, viršys 3 proc.

ECB palūkanų mažinimo laukiama tik 2028-aisiais

SEB analitikai prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas rugsėjį indėlių palūkanų normą dar kartą padidins – iki 2,50 proc. Pirmojo mažinimo euro zonoje tikimasi tik 2028 metų pradžioje.

Didesnės ECB palūkanos gali persiduoti kintamų palūkanų būsto ir vartojimo paskoloms, tačiau konkreti mėnesio įmoka priklauso nuo EURIBOR, banko maržos ir sutartyje nustatytos perskaičiavimo dienos. Plačiau šią sąsają paaiškina ECB sprendimų poveikio paskoloms apžvalga.

Lietuva 2026 metais dar turėtų išlaikyti sparčiausiai augančios Baltijos ekonomikos poziciją. Tačiau 2027-aisiais Estijai prognozuojamas 2,8 proc., Latvijai – 2 proc., o Lietuvai – 2,1 proc. BVP augimas.

Šaltinis: BNS