Klaipėdoje taršos nerimas paliečia kas dešimtą apklaustąjį

Vienas iš dešimties apklaustų Klaipėdos gyventojų, patyrusių pramoninę taršą, gali patirti aukštą nerimo dėl taršos lygį. Tokią išvadą pateikė Kauno technologijos universiteto mokslininkės, apklaususios 700 žmonių. Skaičius apibūdina tirtą grupę, todėl jo negalima taikyti visiems klaipėdiečiams.

Apklausos atsakymai rodo, kaip tarša siejasi su gyventojų kasdienybe. 65 proc. respondentų nurodė reguliariai susiduriantys su triukšmu, po 57 proc. – su dulkėmis ir nemaloniais kvapais. Sutrikusį miegą įvardijo 53 proc. apklaustųjų. Tai žmonių pranešta patirtis: iš šių duomenų negalima nustatyti, kas sukėlė kiekvieno žmogaus miego sutrikimą ar nerimą.

Ką parodo apklausa apie kasdienius trikdžius

Triukšmas buvo dažniausiai respondentų nurodytas iš šių trijų reguliariai patiriamų trikdžių. Dulkes ir nemalonius kvapus nurodė vienoda dalis apklaustųjų. Šie procentai apibūdina atsakymus į skirtingus klausimus; pateikta informacija neparodo, kiek žmonių vienu metu patiria kelis trikdžius arba ar būtent jie dažniau mini sutrikusį miegą.

Tyrėjos pabrėžia, kad vertinant taršą svarbu girdėti šalia pramonės gyvenančius žmones. Jų atsakymai padeda suprasti, kokie kasdieniai reiškiniai kelia rūpestį, tačiau vien apklausa nenustato nei taršos šaltinio kiekvienu atveju, nei jos poveikio konkretaus žmogaus sveikatai.

Apklausti pramoninę taršą patyrę Klaipėdos gyventojai

Tyrimą atliko KTU mokslininkės dr. Audra Balundė ir prof. dr. Audronė Telešienė. Jame dalyvavo 700 pramoninę taršą patyrusių Klaipėdos gyventojų. BNS paskelbtoje informacijoje nenurodyta, kaip dalyviai buvo atrinkti, todėl nėra pagrindo teigti, kad jų atsakymai atspindi viso miesto gyventojų padėtį.

Taip pat nenurodoma, kad apklausoje įvardytas aukštas nerimo lygis būtų klinikinė diagnozė. Tyrimo išvada nusako galimą didelio nerimo mastą tarp apklaustųjų. Norint spręsti apie platesnį paplitimą ar sveikatos pasekmes, reikėtų papildomų duomenų.

Nerimą gyventojai sieja ir su pramonės plėtros planais

Tyrėjų teigimu, stresą gali kelti ne vien jau patiriama tarša: žmonės jį patiria ir sužinoję apie planuojamą pramonės objektų plėtrą. Spalio 1 d. Klaipėdos universitete vykusioje diskusijoje apie taršą ir nerimą dėl pramonės plėtros Žvejybos uoste kalbėjo gyventojai Laura ir Audrius Domarkai. Bendruomenės požiūrį pristatė „Klaipėdiečių iniciatyvos už demokratiją ir ekologiją“ vadovė Alina Andronova.

Diskusijoje dalyvavo ir institucijų atstovai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Asta Šlepetienė aptarė triukšmo bei kvapų situaciją Klaipėdoje ir pažymėjo, kad per pastarąjį dešimtmetį įmonių požiūris į taršą pagerėjo. Apklausos atsakymai parodo, su kokiais trikdžiais dalis tirtų gyventojų teigia susiduriantys dabar.

Ilgalaikis poveikis sveikatai lieka neištirtas

Audra Balundė atkreipė dėmesį, kad užsitęsęs stresas gali turėti pasekmių fizinei sveikatai. Ji siūlo išsamiau tirti galimą ilgalaikį poveikį, pavyzdžiui, ar šalia pramoninės taršos gyvenantys žmonės dažniau ima nedarbingumą. Pateikta apklausa tokio ryšio nenustato.

Tyrimo rezultatai aptarti Klaipėdos universitete surengtame nacionaliniame moksliniame seminare. Tyrimas ir renginys buvo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto dalis. Toliau lieka atsakyti, kaip gyventojų patiriamas nerimas ilgainiui susijęs su jų sveikata.

Šaltinis: BNS