Karpos gali plisti nuo baseino grindų: kaip sumažinti riziką

Karpos dažnai praeina savaime, tačiau gali plisti į kitas kūno vietas ar būti perduotos kitiems. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) patenka į odą per smulkius įtrūkimus, o užsikrėsti galima tiek per tiesioginį kontaktą, tiek per užterštus paviršius ar daiktus. Specialistės paaiškina, kodėl drėgnose bendrose erdvėse rizika didesnė, kokios priemonės naudojamos karpoms gydyti ir kada darinį turėtų įvertinti gydytojas.

Kaip karpos plinta ir kam rizika didesnė

Karpos – gerybiniai odos dariniai, kuriuos sukelia ŽPV. Virusas skatina odos ląsteles greičiau daugintis, o į odą jam lengviau patekti per smulkius įtrūkimus ar kitus pažeidimus. Užsikrėsti galima tiesiogiai prisilietus prie užsikrėtusio žmogaus odos arba netiesiogiai – per užterštus paviršius ir daiktus, sako BENU Sveikos odos instituto ekspertė Ramunė Uosienė.

Virusui plisti palanki šilta ir drėgna aplinka. Didesnė tikimybė susidurti su juo yra vietose, kur daug žmonių vaikšto basomis: baseinuose, pirtyse, sporto klubų persirengimo patalpose ir bendruose dušuose. Riziką didina suskilinėjusi, pažeista ar nuolat drėkstanti oda, nes virusui tuomet lengviau prasiskverbti į gilesnius jos sluoksnius.

Karpos dažniau atsiranda vaikams ir paaugliams. Uosienė tai sieja su dažnesniu kontaktu su virusu sportuojant ir leidžiant laisvalaikį bendrose erdvėse, taip pat dar besiformuojančiu imuniniu atsaku. Vis dėlto karpos atsiradimas savaime nereiškia, kad žmogaus imunitetas nusilpęs. Ar po kontakto susiformuos karpa, priklauso ir nuo individualių odos bei organizmo savybių.

Kaip atskirti karpą nuo nuospaudos

Karpos dažniausiai būna balkšvos, pilkos, gelsvos ar rausvos, kietu ir šiurkščiu paviršiumi. Ant jų gali matytis smulkių juodų taškelių. Padų karpos kartais apsitraukia nuospauda, todėl jas galima supainioti su suragėjusios odos plotu.

BIOFIRST klinikos gydytoja dermatovenerologė Vėja Strikienė atkreipia dėmesį į odos raštą: ties karpa natūralios linijos gali būti sutrikusios arba išnykusios, o nuospaudoje jos išlieka. Jei neaišku, koks tai darinys, gydytoja pataria jį parodyti specialistui, nes klaidingai įvertinus galima pasirinkti netinkamą gydymą.

Karpos būna paprastosios, plokščiosios, siūlinės ir padų. Smailiagalės kondilomos dažniausiai atsiranda lytinių organų, tarpvietės ar išangės srityje ir perduodamos lytiniu būdu. Darinio vieta ir išvaizda gali padėti jį įtarti, bet ne visada pakanka diagnozei nustatyti.

Kokios karpų gydymo priemonės naudojamos

Nedidelę, neskausmingą ir neplintančią karpą galima kurį laiką stebėti: kartais ją pašalina pats organizmas, kai imuninė sistema suvaldo infekciją. Tačiau karpa gali išlikti viruso šaltiniu ir išplisti į kitas kūno vietas ar būti perduota kitiems, todėl svarbu stebėti jos pokyčius, vietą ir keliamą diskomfortą.

Vaistinėse siūlomi rūgštiniai tirpalai, geliai, pieštukai, pleistrai ir šaldančios priemonės. Rūgštys palaipsniui šalina suragėjusį audinį, o šaldančios priemonės kontroliuojamai užšaldo karpos audinį. Vietiniam gydymui paprastai reikia reguliaraus naudojimo ir kantrybės. Preparatą reikėtų rinktis pagal darinio vietą, dydį, skaičių ir odos jautrumą, o vaikams atsižvelgti į amžiaus ribojimus. Naudojant būtina laikytis instrukcijos, kad nebūtų pažeista sveika oda.

Jei reikia, gydytojas gali taikyti krioterapiją, lazerinį gydymą, kiuretažą ar elektrokoaguliaciją. Atspariais atvejais gali būti pasirenkami ir kiti metodai. ŽPV vakcina apsaugo nuo viruso tipų, sukeliančių daugumą lytinių organų karpų, tačiau neapsaugo nuo įprastų rankų ir pėdų karpų.

Kada kreiptis į gydytoją

Darinį turėtų įvertinti specialistas, jei jis kraujuoja, negyja, greitai didėja ar tampa skausmingas, taip pat jei vietinės gydymo priemonės nepadeda. Pasikonsultuoti rekomenduojama turint kraujotakos sutrikimų ar sergant cukriniu diabetu. Kreiptis verta ir tada, kai kyla abejonių, ar darinys tikrai yra karpa.

Gydymas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo pasirinkto metodo, karpos dydžio ir gylio bei bendros organizmo būklės. Net ir po procedūros karpos gali atsinaujinti ar plisti, nes pašalinamas darinys, o jį sukėlęs virusas gali likti odoje.

Kaip sumažinti plitimo tikimybę

Karpos negalima kirpti, išpjauti ar kitaip mechaniškai šalinti: taip galima sukelti kraujavimą, pažeisti sveiką odą ir sudaryti sąlygas virusui plisti. Gydomųjų priemonių taip pat nereikėtų naudoti dažniau ar kitaip, nei nurodyta instrukcijoje, nes galima sudirginti odą arba ją nudeginti.

Palietus ar gydžius karpą, nusiplaukite rankas. Nesidalykite rankšluosčiais, kojinėmis, avalyne ir kitais asmeniniais daiktais, kurie liečiasi su pažeista oda. Baseinuose, pirtyse, bendruose dušuose ir persirengimo patalpose venkite vaikščioti basomis. Šios priemonės sumažina kontakto su virusu tikimybę, nors visiškai užkirsti kelią užsikrėtimui jos negali.

Šaltinis: BNS