Vilniaus universiteto architektūrinis ansamblis su istorine varpine ir senovės pastatų fasadais.

Jano Bułhako Vilnius: paroda apie miestą prieš karą ir po jo

2026 m. spalio 7 d. 17.30 val. Signatarų namų galerijoje Vilniuje atidaroma nemokama Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Tarp šviesos ir griuvėsių: Jano Bułhako Vilnius“. Ji skirta fotografo 150-osioms gimimo metinėms. Lankytojai išvys du XX a. pirmosios pusės miesto vaizdus: architektūrinį Vilnių ir karo nuniokotą sostinę. Paroda atidaroma rytoj, tad spalio 6 d. planuojantiems apsilankyti svarbu šių datų nesupainioti.

Fotografijos leidžia pažvelgti į vietas, kurių dabartinis vaizdas nebūtinai paaiškina jų praeitį. Tačiau jos nėra išsamus miesto metraštis: kiekviename kadre telpa tik pasirinkta vieta ir akimirka. Būtent šis skirtumas tarp to, ką nuotrauka parodo, ir to, kas lieka už jos ribų, padeda suprasti būsimą parodą.

Du Vilniaus vaizdai vienoje parodoje

Lietuvos nacionalinis muziejus parodos sumanymą grindžia dviem miesto vaizdais. Vienas jų susijęs su Vilniaus architektūra, kitas – su karo padariniais. Greta matomi tokie vaizdai gali padėti atpažinti ne tik pastatus ar gatves, bet ir miesto kaitos mastą. Vis dėlto nereikėtų iš anksto manyti, kad parodoje kiekvienai vietai pateikiama tiesioginė nuotraukų pora „prieš“ ir „po“: tokio eksponavimo būdo paskelbta informacija nenurodo.

Architektūros fotografijoje žvilgsnis paprastai krypsta į pastato formą, gatvės perspektyvą ar erdvės santykį su aplinka. Karo nuniokoto miesto kadre tas pats žvilgsnis jau ieško to, kas apgriauta arba prarasta. Šie skirtingi skaitymo būdai leidžia fotografiją vertinti kaip istorinį šaltinį, o ne vien kaip senojo Vilniaus iliustraciją.

Svarbus ir laiko atstumas. Šiandienos lankytojas mato praeities Vilnių jau žinodamas, kad miestas keitėsi. Fotografuojant ateitis dar nebuvo matoma. Todėl ankstesnis miesto vaizdas įgauna papildomą reikšmę tik žiūrint į jį iš dabarties. Paroda suteikia progą pastebėti šį santykį, tačiau pati nuotrauka nepaaiškina visų pokyčių priežasčių.

Ką fotografija pasako apie miesto praeitį

Istorinė miesto nuotrauka gali užfiksuoti pastato išvaizdą, aikštės ar gatvės erdvę, aplinkos detales. Tokia informacija ypač vertinga, kai vieta vėliau pakito. Žiūrint į fotografiją galima klausti, kurie miesto bruožai išliko atpažįstami, o kuriuos šiandien būtų sunku nustatyti be papildomo paaiškinimo.

Kartu fotografas visada pasirenka, kur nukreipti kamerą. Kadras neparodo viso miesto, o vien jo dalį. Jis taip pat savaime neatskleidžia, ką apie tą vietą manė jos gyventojai ar kas vyko už fotografuojamos erdvės. Dėl to viena nuotrauka geriausiai skaitoma kartu su jos data, vietos aprašymu ir kitais to laikotarpio liudijimais, jeigu jie pateikiami.

Bułhako fotografijų parodoje verta atkreipti dėmesį ir į pačių vaizdų seką. Ar architektūrinis miestas ir griuvėsiai rodomi kaip atskiros temos? Ar matyti ryšys tarp konkrečių vietų? Atsakymai priklausys nuo eksponuojamų darbų ir jų aprašų. Tokie klausimai padeda žiūrėti atidžiau, nepriskiriant fotografijoms to, ko jos neparodo.

Jano Bułhako Vilnius: paroda apie miestą prieš karą ir po jo

Paroda skirta Jano Bułhako 150-osioms gimimo metinėms, todėl ji kviečia pažvelgti ir į fotografo paliktą Vilniaus vaizdų rinkinį. Jo istorinė vertė slypi ne vien atskirų kadrų išvaizdoje. Kartu jie gali padėti svarstyti, kaip vieno žmogaus fotografuotas miestas tampa daugelio žmonių atminties dalimi.

Kaip apžiūrėti Vilniaus fotografijas

Apsilankius naudinga pradėti nuo paprasto klausimo: ką apie vietą galima pasakyti remiantis vien tuo, kas matoma kadre? Tada verta perskaityti prie fotografijos pateiktą informaciją ir patikrinti, ar ji pakeičia pirmąjį įspūdį. Pavyzdžiui, vietos pavadinimas gali padėti atpažinti dabartinį Vilnių, o data – suprasti, kuriam miesto istorijos tarpsniui priklauso vaizdas.

Dar vienas būdas – ieškoti ne tik išnykusių, bet ir išlikusių bruožų. Net kai nuotraukoje matomi karo padariniai, atpažįstama pastato dalis ar gatvės kryptis gali susieti praeities vaizdą su šiandienos miestu. Jeigu vieta neatpažįstama, tai irgi primena, kiek daug mūsų supratimas priklauso nuo užrašo, žemėlapio ar kito konteksto.

Šitaip žiūrint, paroda tampa proga patyrinėti, ką gali ir ko negali paliudyti fotografija. Ji išsaugo regimą miesto fragmentą, tačiau lankytojas turi atskirti užfiksuotą detalę nuo savo spėjimo apie platesnį to meto gyvenimą.

Kada ir kur vykti

Atidarymas – spalio 7 d. 17.30 val. Signatarų namų galerijoje Vilniuje. Lietuvos nacionalinis muziejus nurodo, kad paroda nemokama. Paskelbtoje informacijoje nenurodytos šiame straipsnyje patikimai pateikiamos tolesnės lankymo valandos ar parodos pabaigos data, todėl planuojant apsilankymą po atidarymo verta jas pasitikrinti muziejaus pranešime.

Tekstas: „Maisto Kokybė“ redakcija. Paskelbta 2026 m. spalio 6 d.

Šaltinis: Lietuvos nacionalinis muziejus

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!

Daugiau istorijų