Žemaitijos mažieji ūkiai gali patekti į platesnę patikrą

Apie 18 tūkst. mažesnių ūkių visoje Lietuvoje būtų papildomai vertinami, jei Žemės ūkio ministerija įgyvendintų siūlymą keisti aktyvaus ūkininko kriterijaus taikymą. Pateiktame pranešime nurodoma, kad automatinio pripažinimo riba būtų mažinama nuo 2 000 iki 1 000 eurų tiesioginių išmokų. Ministerijos skaičiavimu, pokytis paliestų maždaug 16 proc. žemės ūkio naudmenas deklaruojančių pareiškėjų.

Parengė „Maisto Kokybės“ redakcija pagal BNS paskelbtą pranešimą apie Giedriaus Razmos poziciją.

Kuriuos ūkius paliestų siūlomas pakeitimas

Siūlymas susijęs su aktyvaus ūkininko kriterijumi, pagal kurį vertinami tiesioginių išmokų pareiškėjai. Pateikti skaičiai rodo numatomą papildomo vertinimo mastą, tačiau neleidžia kiekvienam ūkininkui vien pagal gaunamą išmokos sumą nustatyti, ar jo ūkis patektų į šią grupę.

Pranešime kartu teigiama, kad automatinio pripažinimo riba mažėtų ir kad papildomai vertinamų ūkių daugėtų. Tiksli šių dviejų teiginių sąsaja pateiktoje medžiagoje nepaaiškinta: nėra kriterijaus taikymo aprašo, kuris parodytų, kokios išmokų sumos ir kitos aplinkybės lemtų papildomą vertinimą. Todėl 18 tūkst. yra nurodytas galimas pokyčio mastas, o ne konkrečių ūkių sąrašas.

Ministerija žada duomenis tikrinti registruose

Žemės ūkio ministerija, kaip nurodoma pranešime, aiškina, kad realiai ūkininkaujantiems žmonėms naujų procedūrų neatsiras: reikalingi duomenys būtų tikrinami registruose. Iš šio paaiškinimo negalima spręsti, kaip būtų sprendžiami galimi duomenų neatitikimai ar ar atskirais atvejais iš pareiškėjo būtų prašoma papildomos informacijos. Tokia tvarka pateiktoje medžiagoje nedetalizuota.

Šis skirtumas ūkininkui reikšmingas. Papildomas valstybės atliekamas vertinimas savaime nereiškia papildomo dokumentų pateikimo, tačiau galutinę praktinę naštą būtų galima įvertinti tik žinant visą siūlomą tvarką. Kol kas ministerijos paaiškinimas apima registrų naudojimą, o Giedriaus Razmos kritika nukreipta į patį sprendimą išplėsti tikrinamų mažesnių ūkių ratą.

Žemaitijoje mažas ūkis dažnai papildo šeimos pajamas

Plungės rajono savivaldybės tarybos ir Telšių regiono plėtros tarybos narys Giedrius Razma teigia, kad siūlymas ypač jautrus Žemaitijai. Jo argumentas – dalis šeimų ūkininkauja greta samdomo darbo ar kitos veiklos, o nedidelė tiesioginė išmoka neįrodo, kad ūkis nevykdo realios veiklos.

Telšių regionui priklauso Mažeikių, Plungės ir Telšių rajonai bei Rietavo savivaldybė. Pranešime, remiantis regiono planavimo dokumentais, nurodoma, kad 41 proc. šio regiono gyventojų gyvena kaimo vietovėse. Šis skaičius padeda suprasti, kodėl mažųjų ūkių klausimas regione aktualus, bet neparodo, kiek būtent Žemaitijos ūkių patektų į papildomai vertinamų pareiškėjų grupę.

G. Razma įspėja, kad smulkiam ūkininkui galimas registro neatitikimas ar poreikis aiškintis dėl duomenų gali būti sunkesnis nei dideliam ūkiui. Tai jo vertinimas apie galimas pasekmes, o ne ministerijos paskelbtas naujas reikalavimas pareiškėjams.

Sprendimas dar siūlomas, regioninio poveikio skaičių nėra

G. Razma ragina žemės ūkio ministrą Kęstutį Mažeiką nestumti ribos keitimo, kol nebus įvertintas poveikis savivaldybėms. Jis prašo paskelbti, kiek papildomai vertinamų ūkių būtų Plungės, Telšių, Mažeikių, Rietavo ir kituose rajonuose, kiek šioje grupėje nustatyta piktnaudžiavimo atvejų ir kokių sąnaudų sukeltų vertinimas.

Pateiktame pranešime nėra nei patvirtintos naujos tvarkos įsigaliojimo datos, nei šių savivaldybių skaičių. G. Razma taip pat siūlo ministrui susitikti su Telšių regiono mažųjų ūkių atstovais prieš priimant sprendimą.

Šaltinis: BNS