Vaikų ateičiai – žinios ar santaupos? Ką rodo įgūdžių prognozė

Iki 2030 metų gali pasikeisti beveik 40 proc. pagrindinių gebėjimų, kurių darbuotojams reikia šiandien. Tokią prognozę, remdamasis daugiau kaip 1 000 darbdavių iš 55 ekonomikų apklausa, pateikia Pasaulio ekonomikos forumo „Future of Jobs“ tyrimas. Tai darbdavių lūkesčiai apie būsimą darbo rinką, o ne jau įvykęs pokytis ar pažadas, kad kiekvienoje profesijoje keisis tokia pati įgūdžių dalis.

Šia prognoze BNS paskelbtame komentare remiasi SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė Kristina Ruseckienė, svarstydama, kaip tėvai gali ruoštis vaikų savarankiškam gyvenimui. Jos teigimu, vaikui reikės ir gebėjimo mokytis bei prisitaikyti, ir finansinio pagrindo, kuris vėliau suteiktų daugiau pasirinkimo galimybių. Banko atstovės pateiktą investavimo pavyzdį reikia vertinti kaip iliustraciją, o ne būsimos grąžos prognozę.

Darbdaviai prognozuoja kitokį įgūdžių poreikį

Tyrime apklausti darbdaviai tikisi, kad sparčiausiai augs dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų, tinklų ir kibernetinio saugumo bei technologinio raštingumo kompetencijų poreikis. Kartu jie išskiria kūrybinį mąstymą, atsparumą, lankstumą, smalsumą ir gebėjimą mokytis visą gyvenimą.

Šie duomenys nepasako, kokią profesiją turėtų rinktis konkretus vaikas. Jie parodo, kodėl vien pasirengimas dabar paklausiai specialybei gali būti per siauras tikslas: iki jaunas žmogus pradės dirbti, dalis darbdavių ieškomų gebėjimų gali būti kitokie. Ruseckienė dėl to akcentuoja mokymąsi, smalsumą ir gebėjimą persiorientuoti pasikeitus aplinkybėms.

Technologijų įtaką ataskaitoje apibūdina ir kitas skaičius: 60 proc. apklaustų darbdavių platesnę prieigą prie skaitmeninių technologijų įvardijo kaip tendenciją, kuri iki 2030 metų transformuos jų verslą. Tai nėra duomenys, rodantys, kad tiek pat darbo vietų išnyks ar atsiras. Apklausa atspindi įmonių vertinimus, o ne tikslų būsimų profesijų sąrašą.

Kodėl įgūdžių prognozėje atsiranda šeimos finansai

Toje pačioje „Future of Jobs“ ataskaitoje darbdaviai kalba ir apie ekonominį neapibrėžtumą. Pusė apklaustų įmonių vadovų tikisi, kad didėjančios pragyvenimo išlaidos reikšmingai paveiks jų verslą. Dar 42 proc. mano, kad jų verslą transformuos lėtesnis ekonomikos augimas.

Šie atsakymai nėra studijų, būsto ar kasdienių išlaidų prognozė konkrečiai šeimai. Jie suteikia kontekstą Ruseckienės argumentui: jaunuolio pasirinkimus lemia ne vien tai, ką jis moka, bet ir tai, kiek finansinės erdvės turi priimdamas sprendimus. Autorė pateikia studijas, persikvalifikavimą, verslo idėjos išbandymą ir galimybę neskubėti priimti pirmo darbo pasiūlymo kaip situacijas, kuriose santaupos galėtų padėti.

Kiek tokiai laisvei reikėtų pinigų po 10 ar 15 metų, pateiktas šaltinis neapskaičiuoja. Ruseckienė taip pat nurodo, kad finansinis pagrindas nepašalina neapibrėžtumo. Jos siūloma mintis siauresnė: sukauptos lėšos gali suteikti daugiau pasirinkimų tada, kai keičiasi darbo planai ar gyvenimo išlaidos.

Ką parodo 100 eurų per mėnesį pavyzdys

Ruseckienė pateikia iliustracinį skaičiavimą: jei šeima 12 metų kas mėnesį investuotų po 100 eurų, o vidutinė metinė grąža siektų 10 proc., laikotarpio pabaigoje portfelio vertė galėtų būti apie 28 tūkst. eurų. Per tuos 12 metų vien mėnesinėmis įmokomis būtų investuota 14 400 eurų; likusią pavyzdyje nurodytos vertės dalį sudarytų apskaičiuota investicijų grąža.

Komentare pateikiamas ir ilgesnis scenarijus. Jei pilnametystės sulaukęs jaunuolis portfelio neišleistų ir dar 20 metų kas mėnesį investuotų po 100 eurų, jo vertė, taikant pavyzdžio prielaidas, galėtų priartėti prie 280 tūkst. eurų. Skaičiaus paskirtis – parodyti, kaip ilgą laiką reguliariai investuojant gali veikti augimas nuo jau sukauptos sumos.

Abiejų scenarijų rezultatas priklauso nuo pasirinktos 10 proc. metinės grąžos prielaidos. Rinkos svyruoja, tad faktinė grąža ir galutinė suma gali skirtis. Pavyzdys taip pat neatsako, kokia investavimo priemonė tiktų konkrečiai šeimai ar kiek lėšų jai būtų saugu skirti kas mėnesį.

Kaip vertinti išlaidas vaiko ateičiai

Ruseckienės argumentas šeimai leidžia užduoti du atskirus klausimus: kokias patirtis ir gebėjimus vaikui suteikia šiandien finansuojamos veiklos ir kokią pasirinkimo laisvę vėliau galėtų suteikti kaupiamos lėšos. Atsakymas priklauso nuo vaiko poreikių ir šeimos galimybių, kurių nei darbdavių apklausa, nei investavimo pavyzdys neįvertina. Net ir reguliari įmoka pavyzdyje yra pasirinkta iliustracijai: ji nenustato sumos, kurią kiekviena šeima turėtų skirti vaiko ateičiai.

Šiandienos veiklos ir vėlesni pasirinkimai

Ruseckienė siūlo vertinti ir tai, kam šeima skiria lėšas dabar. Pasak jos, dar vienas būrelis nebūtinai bus naudingiausias pasirinkimas, jei vaiko dienotvarkė jau perpildyta: veiklų gausa gali didinti nuovargį ir mažinti motyvaciją. Tai nėra argumentas atsisakyti papildomo ugdymo. Autorės keliamas klausimas – kaip suderinti vaiko patirtis šiandien su lėšomis jo savarankiško gyvenimo pradžiai.

Jos požiūriu, žinios ir finansinis stabilumas atlieka skirtingus vaidmenis: gebėjimai padeda reaguoti į besikeičiančius darbo reikalavimus, o santaupos gali suteikti laiko pasirinkti studijas, darbą ar kitą veiklos kryptį. Nei darbdavių apklausa, nei iliustracinis investavimo skaičiavimas nenustato vieno tinkamo šių pasirinkimų santykio kiekvienai šeimai.

Šaltinis: BNS