Studijos kitame mieste: ką būtina įtraukti į biudžetą

Persikėlus studijuoti į kitą miestą, pirmojo mėnesio sąskaita retai apsiriboja nuoma ir maistu. Depozitas, komunaliniai mokesčiai, internetas, buities reikmenys, transportas ir mokymosi priemonės gali pareikalauti gerokai daugiau pinigų, nei tikėtasi.

Realistinis studentų biudžetas prasideda ne nuo bandymo sutaupyti kiekvieną eurą, o nuo visų pasikartojančių ir pradinių išlaidų surašymo. „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovė Rūta Mylė pabrėžia, kad pirmasis planas neprivalo būti tobulas – pirmiausia reikia suprasti, kiek iš tiesų kainuoja kasdienis gyvenimas.

Parengė „Maisto Kokybė“ redakcija pagal BNS paskelbtą ekspertės komentarą.

Pirmam mėnesiui neužtenka vien nuomos

Būstas dažniausiai sudaro didžiausią studento išlaidų dalį, tačiau skelbime nurodyta nuomos kaina neparodo visos persikėlimo sumos. Prie jos reikia pridėti depozitą, komunalinius mokesčius, internetą ir galimus pirkinius naujai gyvenamajai vietai.

Prieš pasirašant nuomos sutartį naudinga atskirai užsirašyti, kiek reikės sumokėti iš karto ir kokios sąskaitos kartosis kiekvieną mėnesį. Jei būstas atrodo įperkamas tik neįtraukus depozito ar komunalinių mokesčių, R. Mylė pataria dar kartą įvertinti pasirinkimą. Kuklesnis variantas gali palikti daugiau erdvės maistui, transportui ir netikėtoms išlaidoms.

Į pradinį persikėlimo planą reikėtų įrašyti:

• pirmąjį nuomos mokėjimą;
• nuomos depozitą;
• komunalinius mokesčius ir internetą;
• trūkstamus baldus ar buities reikmenis;
• studijoms reikalingas priemones;
• pirmųjų kelionių ir maisto išlaidas.

Šią sumą verta atskirti nuo įprasto mėnesio biudžeto. Taip vienkartinės įsikūrimo išlaidos nesudarys klaidingo įspūdžio, kad tiek pat reikės kiekvieną vėlesnį mėnesį.

Mėnesio planą sudaro pajamos ir penkios išlaidų grupės

Paprastam biudžetui pakanka surašyti visas reguliarias pajamas ir suskirstyti išlaidas pagal paskirtį. Pajamomis gali būti stipendija, darbo užmokestis, socialinės išmokos, tėvų ar globėjų parama ir kitos reguliariai gaunamos lėšos.

Pirmiausia reikia padengti būtinąsias išlaidas. Tik tada matyti, kiek pinigų galima skirti laisvalaikiui ir santaupoms, nerizikuojant mėnesio pabaigoje pritrūkti lėšų nuomai ar maistui.

Maisto ir transporto išlaidas didina smulkūs pasirinkimai

Kava pakeliui į paskaitas, užkandis per pertrauką, maistas išsinešti ar savaitgalio kelionė atskirai gali atrodyti nebrangūs. Susumavus juos per visą mėnesį, paaiškėja tikroji šių įpročių kaina.

R. Mylė siūlo nusistatyti preliminarų savaitės maisto biudžetą. Dalį patiekalų galima suplanuoti iš anksto, apsipirkti pagal sąrašą ir gaminti kelioms dienoms. Apsipirkimo nevalgius vengimas taip pat padeda sumažinti spontaniškų pirkinių tikimybę.

Transportą geriausia vertinti kartu su maisto išlaidomis, nes abi grupės priklauso nuo kasdienės rutinos. Reikia suskaičiuoti keliones iki universiteto, grįžimus namo ir kitus reguliarius maršrutus. Studentams taikomas viešojo transporto lengvatas reikėtų susitvarkyti iš anksto, o mėnesinio bilieto kainą palyginti su planuojamais vienkartiniais važiavimais.

Biudžetą susidėkite penkiais žingsniais

1. Surašykite reguliarias mėnesio pajamas ir atskirai pažymėkite pinigus, kurių gavimas nėra garantuotas.
2. Apskaičiuokite pradines persikėlimo išlaidas, įskaitant depozitą ir įsikūrimui reikalingus pirkinius.
3. Susumuokite būtinąsias mėnesio išlaidas: būstą, maistą, transportą, ryšį ir studijų priemones.
4. Numatykite atskirą sumą finansinei pagalvei, net jei pradžioje galite atidėti tik nedidelę pajamų dalį.
5. Likusius pinigus paskirstykite laisvalaikiui ir kitiems asmeniniams poreikiams.

Pirmus kelis savarankiško gyvenimo mėnesius faktines išlaidas verta lyginti su planu. Tikrasis vaizdas išryškėja ne iš spėjimų, o iš pasikartojančių mokėjimų ir kasdienių pirkinių. Pastebėjus nuolatinį trūkumą, planą galima koreguoti pagal realius įpročius.

Dažniausios klaidos išryškėja mėnesio pabaigoje

Viena dažniausių klaidų – būsto kainą sutapatinti su vien nuomos mokesčiu. Neįtraukus depozito, komunalinių sąskaitų ir interneto, pirmojo mėnesio poreikis lieka gerokai nuvertintas.

Kita klaida – skaičiuoti tik didelius pirkinius. Nedidelės, bet dažnai pasikartojančios maisto, kavos, užkandžių ir kelionių išlaidos gali nepastebimai sumažinti laisvą mėnesio sumą.

Problema kyla ir tada, kai visas pajamas studentas laiko vienoje bendroje sumoje. Neatskyrus pinigų nuomai, būtiniesiems pirkiniams ir rezervui, lengviau dalį jų išleisti spontaniškai. Biudžetas turi parodyti ribas dar prieš perkant, o ne tik paaiškinti, kur pinigai dingo.

Atskiras rezervas saugo nuo netikėtų išlaidų

Studentui finansinė pagalvė reikalinga dėl tų pačių priežasčių kaip ir bet kuriam savarankiškai gyvenančiam žmogui. Gali sugesti telefonas ar kompiuteris, prireikti papildomų mokymosi priemonių arba skubios kelionės namo.

Rezervas pradžioje neprivalo būti didelis. Pasak R. Mylės, reguliariai atidedami 10 ar 20 eurų ilgainiui tampa suma, galinčia sumažinti įtampą netikėtoje situacijoje. Šiuos pinigus galima laikyti atskiroje sąskaitoje ar banko programėlėje sukurtoje santaupų vietoje, kad jie nesusimaišytų su kasdienėmis lėšomis.

Dėl šeimos paramos susitarkite prieš persikraustymą

Neapibrėžta finansinė pagalba gali sukelti nesusipratimų jau pirmąjį studijų mėnesį. Pokalbyje su tėvais, globėjais ar kitais artimaisiais reikia aptarti, kokia parama bus reguliari, kada galima prašyti papildomos pagalbos ir už kurias išlaidas studentas atsakys pats.

Tokios ribos leidžia planuoti pagal realiai gaunamas pajamas, o ne pagal nepatvirtintą prielaidą, kad pritrūkus pinigų kas nors visada padės. Dar prieš persikraustant reikia aiškiai sutarti, kokia parama bus reguliari, kokiais atvejais galima kreiptis pagalbos ir kurias išlaidas studentas dengs pats.

Šaltinis: BNS