Spalio 10-oji Vilniuje: Miko Petrausko opera „Birutė“

1906 m. spalio 10 d. Vilniuje pirmą kartą parodyta Miko Petrausko opera „Birutė“, laikoma pirmąja lietuviška opera. Šis pastatymas žymi svarbų Lietuvos muzikinės kultūros istorijos momentą: lietuvių kalba ir tautosakos motyvais grįsta tema tapo operos kūrinio pagrindu. Norint suprasti jo reikšmę, svarbu atskirti pačią premjerą nuo vėlesnių sukakčių ir sceninių versijų, o kūrinį matyti platesniame lietuvių kultūrinio gyvenimo kontekste.

Ką reiškia „pirmoji lietuviška opera“

„Birutės“ statuso apibūdinimas nusako operos žanro pradžią lietuvių kultūroje. Jis nereiškia, kad iki 1906 m. Lietuvoje nebuvo muzikinio teatro ar lietuviškai atliekamų muzikos kūrinių. Tai konkretesnis teiginys apie lietuvišką operą ir jos vietą muzikos istorijoje.

Pirmojo pastatymo data nurodoma kaip 1906 m. spalio 10 d., vieta – Vilnius. Šios datos nereikėtų suplakti su vėlesniais jubiliejiniais renginiais, naujais pastatymais ar sceninėmis versijomis: jie priklauso vėlesnei kūrinio istorijai. Skirtumas svarbus ieškant informacijos apie operą, nes ta pati „Birutė“ gali būti minima ir kaip istorinis premjeros įvykis, ir kaip vėliau interpretuotas scenos kūrinys.

Mikas Petrauskas ir lietuviškos operos kūrimas

Mikas Petrauskas (1873–1937) buvo kompozitorius ir dainininkas, priklausęs muzikų kartai, kūrusiai lietuvių profesionaliosios muzikos pagrindus. „Birutėje“ jis pasirinko lietuvišką temą ir kalbą. Toks pasirinkimas suteikė lietuvių kultūrai galimybę reikštis operos žanru – kūriniu, kuriam reikia ne tik muzikos ir teksto, bet ir sceninio atlikimo.

Operos siužetas remiasi legenda apie Birutę, būsimą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio žmoną. Ši tema susiejo muzikinį teatrą su istorine atmintimi ir tautosakos pasauliu. Kūrinio reikšmė todėl apima ir jo meninę formą, ir tai, kokia kultūrinė medžiaga buvo pasirinkta scenai.

Operos pradžia taip pat nebuvo vien kompozitoriaus darbas. Sceniniam kūriniui reikėjo atlikėjų, organizatorių ir klausytojų, kurie sudarytų sąlygas lietuviškai scenai pasirodyti viešajame kultūriniame gyvenime. „Birutė“ leidžia matyti, kaip profesionaliosios muzikos kūrimas priklausė nuo platesnio kultūros lauko.

Kodėl pirmojo pastatymo vieta – Vilnius

Vilnius buvo svarbus lietuvių kultūrinio gyvenimo centras. XX a. pradžioje mieste telkėsi draugijos, spauda ir vieši kultūros renginiai. „Birutės“ pastatymas čia įrašė lietuvišką operą į sostinės sceninį gyvenimą ir pavertė ją viešu lietuvių kultūros raiškos įvykiu.

Vilnius šioje istorijoje svarbus ne vien kaip datai priskiriama vieta. Miesto kultūrinė aplinka suteikė erdvę kūriniui pasiekti auditoriją ir lietuvių kalbai skambėti scenoje. Todėl kalbant apie operos istoriją verta prisiminti tris susijusius dalykus: Petrauską kaip kūrinio autorių, „Birutę“ kaip pirmąja lietuviška opera laikomą kūrinį ir Vilnių kaip pirmojo pastatymo vietą.

Kur šiandien ieškoti „Birutės“ istorijos

Pradėti galima nuo Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus – Lietuvos scenos bei muzikos istorijos rinkinius kaupiančios ir pristatančios įstaigos. Muziejaus svetainėje ltmkm.lt verta ieškoti medžiagos apie Miką Petrauską, „Birutę“ ir Lietuvos operos raidą. Tikrinant konkrečią datą pravartu pasižiūrėti, ar šaltinis kalba apie 1906 m. pirmąjį pastatymą, ar apie vėlesnę sukaktį bei sceninę versiją.

Ieškant įrašo ar vėlesnio atlikimo, svarbu atkreipti dėmesį į atlikimo datą ir šaltinį: tai padeda atskirti istorinę premjerą nuo vėlesnio kūrinio gyvenimo scenoje. Turima informacija nenurodo konkretaus patikrinto įrašo, todėl muziejaus operos istorijos medžiaga yra aiškus atspirties taškas tolesnei paieškai.

Šaltinis: Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus