Spalio 1-oji: kaip kalbėtis apie pagalbą vyresniam artimajam

Spalio 1-ąją Jungtinės Tautos mini Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną. Šeimai tai gali būti proga paklausti vyresnio artimojo, kas jo kasdienybėje sekasi gerai, kur praverstų pagalba ir kokius sprendimus jis nori priimti pats. Pokalbio tikslas – išgirsti žmogų, o ne iš anksto nuspręsti, ko jam reikia.

Amžius nepasako, ar žmogui sunku apsipirkti, ar jis nori dažnesnių skambučių, ar jam patogu naudotis paslaugomis. Vienam svarbiausia išlaikyti įprastą dienotvarkę, kitam – lengviau nuvykti ten, kur reikia, trečiam pagalbos šiuo metu visai nereikia. Nuo šių skirtumų ir verta pradėti.

Kodėl Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena minima spalio 1-ąją

Jungtinės Tautos nurodo, kad jų Generalinė Asamblėja 1990 m. gruodžio 14 d. paskelbė spalio 1-ąją Tarptautine pagyvenusių žmonių diena. Šis minėjimas kviečia atkreipti dėmesį į vyresnių žmonių vietą visuomenėje, jų teises ir galimybę dalyvauti sprendimuose, kurie veikia jų gyvenimą.

Šeimoje tą mintį galima pritaikyti paprastai: kalbėti su žmogumi, o ne už jį. Net geranoriškas pasiūlymas gali skambėti kaip nurodymas, jei prieš tai niekas nepaklausė, ar pokytis pageidaujamas. Pagarba savarankiškumui nereiškia, kad apie pagalbą reikia tylėti. Ji reiškia, kad žmogaus atsakymas turi turėti reikšmės – taip pat ir tada, kai jo pasirinkimas skiriasi nuo artimųjų siūlomo.

Pradėkite nuo įprastos dienos, o ne nuo paruošto sprendimo

Pokalbiui nebūtinas iškilmingas susėdimas. Dažnai lengviau kalbėtis prie arbatos, einant pasivaikščioti ar kartu tvarkant kasdienius reikalus. Galima pradėti nuo neutralaus klausimo: „Kaip tau pastaruoju metu sekasi su įprastais darbais?“ Toks klausimas palieka vietos papasakoti ir apie tai, kas veikia gerai.

Toliau verta klausti konkrečiau, bet po vieną temą. „Ar patogu nusipirkti maisto ir parsinešti pirkinius?“, „Ar lengva nuvykti ten, kur reikia?“, „Ar norėtum, kad dažniau paskambinčiau?“ yra aiškesni klausimai nei bendras „Ar tau reikia pagalbos?“ Į pastarąjį lengva atsakyti „ne“, net jei vienas konkretus darbas vargina.

Naudinga paklausti ir apie ribas: „Kuriuos dalykus nori toliau daryti pats?“ arba „Jei padėčiau, kaip tau būtų patogiausia?“ Žmogus gali norėti, kad kas nors nuvežtų į įstaigą, bet dokumentus susitvarkyti savarankiškai. Gali norėti pagalbos susirandant informaciją, bet sprendimą priimti vėliau. Tai nėra prieštaravimas: pagalbos galima pageidauti tik viename žingsnyje.

Jei iškyla kelios temos, verta leisti pačiam žmogui pasirinkti, kurią aptarti pirmiausia. Taip pokalbis išlieka apie jo kasdienybę, o ne virsta iš anksto sudarytu artimųjų darbų sąrašu.

Kai kliūtis yra kelias iki paslaugos

Kasdienė pagalba neapsiriboja namų ruoša. Paslauga gali būti prieinama teoriškai, tačiau nepatogi praktiškai: sunku nuvykti, neaišku, į ką kreiptis, reikia pildyti formas arba darbo laikas nesutampa su galimybe atvykti. Todėl prieš siūlant registraciją ar prašymą verta paklausti, kuri dalis žmogui iš tiesų kliudo. Atsakymas gali parodyti, ar reikia pagalbos ieškant informacijos, vykstant į vietą, ar atliekant kitą konkretų veiksmą.

Lietuvoje informaciją apie socialines paslaugas skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Dėl konkrečių vietoje teikiamų paslaugų, jų sąlygų ir kreipimosi tvarkos verta susisiekti su gyvenamosios vietos savivaldybe. Paslaugų rūšys ir tinkamumas priklauso nuo individualios situacijos, todėl vien pagal amžių spręsti, kokia pagalba priklauso ar reikalinga, negalima.

Jei artimasis pageidauja, galima kartu peržiūrėti savivaldybės informaciją arba paskambinti ir pasižymėti atsakymus. Prieš skambinant naudinga susitarti, kas kalbės ir kokius klausimus užduos. Vienam žmogui patogu, kai artimasis padeda susiorientuoti; kitam svarbu pačiam paaiškinti savo padėtį. Susitarus dėl šio vaidmens iš anksto, lengviau išsaugoti žmogaus balsą ir praktiniame pokalbyje su įstaiga.

Susitarkite dėl vieno mažo, patikrinamo žingsnio

Pokalbis nebūtinai turi baigtis dideliu planu. Kartais pakanka susitarti, kad artimasis kartą per savaitę padės apsipirkti, kartu išsiaiškins transporto galimybes arba sutartu metu paskambins. Konkretus susitarimas leidžia vėliau paklausti, ar pagalba iš tiesų palengvino dieną, ar ją reikia keisti.

Galima pasiūlyti: „Pabandykime taip dvi savaites, o tada pasakysi, ar tau tinka.“ Toks sakinys palieka teisę persigalvoti. Jis taip pat padeda išvengti įpročio vieną kartą sutartą pagalbą laikyti nuolatiniu sprendimu. Aplinkybės keičiasi, kaip ir žmogaus norai.

Jei atsakymas šiandien yra „nenoriu nieko keisti“, jį verta priimti. Galima paklausti, kada vėl būtų patogu apie tai pasikalbėti. Spalio 1-ąją pradėtas pokalbis naudingas tiek, kiek vėliau laikomasi sutartų ribų ir pasitikrinama, ar pasiūlyta pagalba žmogui tebėra priimtina.

Parengė „Maisto Kokybė“ redakcija.

Šaltinis: Jungtinės Tautos