Rugsėjo 8-oji: kodėl raštingumas šiandien yra ir skaitmeninis

Rugsėjo 8-ąją minima Tarptautinė raštingumo diena primena ne tik gebėjimą perskaityti sakinį ar parašyti prašymą. Šiandien raštingumas lemia ir tai, ar žmogus supranta elektroninės paslaugos instrukciją, atpažįsta klaidinančią žinutę, saugiai naudojasi bankininkyste bei geba įvertinti internete rasto šaltinio patikimumą.

UNESCO šią dieną kasmet mini nuo 1967 metų, pabrėždama raštingumo reikšmę žmonėms ir visuomenėms. Per kelis dešimtmečius pati sąvoka išsiplėtė: prie skaitymo ir rašymo prisidėjo gebėjimas rasti, vertinti, kurti ir saugiai naudoti informaciją skirtingose medijose.

Nuo 1967 metų minima diena įgijo platesnę prasmę

Tarptautinės raštingumo dienos istorijos atskaitos taškas yra 1967-ieji. Nuo tada UNESCO ją mini kiekvienų metų rugsėjo 8 dieną, siekdama priminti, kad raštingumas svarbus tiek atskiram žmogui, tiek visai visuomenei.

Pirminė raštingumo reikšmė buvo glaudžiai susijusi su gebėjimu skaityti ir rašyti. Tai būtini įgūdžiai, leidžiantys mokytis, suprasti rašytinę informaciją, tvarkyti dokumentus ir dalyvauti viešajame gyvenime. Tačiau keičiantis informacijos sklaidos būdams vien perskaityti tekstą nebepakanka.

Trumpa datos raidos kryptis:

• 1967 m. pradėta kasmet minėti Tarptautinė raštingumo diena.
• Vėlesniais dešimtmečiais raštingumas vis dažniau sietas su galimybe mokytis visą gyvenimą ir dalyvauti visuomenėje.
• Išplitus internetui, kasdieniams sprendimams tapo būtini informaciniai, medijų ir skaitmeniniai įgūdžiai.
• Rugsėjo 8-oji dabar suteikia progą kalbėti ir apie saugų, atsakingą veikimą skaitmeninėje aplinkoje.

Ši raida nepanaikino tradicinio raštingumo reikšmės. Priešingai, skaitymas ir teksto supratimas išliko pagrindu, ant kurio statomi nauji gebėjimai.

UNESCO dėmesys sieja asmens gebėjimus ir visuomenės raidą

UNESCO Tarptautinę raštingumo dieną sieja su raštingumo svarba žmonėms ir visuomenėms. Toks požiūris padeda matyti raštingumą ne kaip vien mokyklinį pasiekimą, o kaip kasdienio savarankiškumo sąlygą.

Rašytinės informacijos žmogus sutinka beveik visur: sveikatos įstaigos pranešime, vaisto vartojimo apraše, darbo sutartyje, savivaldybės puslapyje ar banko programėlėje. Gebėjimas perskaityti žodžius dar negarantuoja, kad bus suprastos sąlygos, įvertintos pasekmės arba pastebėtas bandymas suklaidinti.

Todėl dienos reikšmė ilgainiui tapo platesnė. Ji leidžia kalbėti apie tai, ar informacija yra prieinama ir suprantama, ar žmonės turi galimybių mokytis, o skaitmeninės sistemos nepalieka nuošalyje tų, kuriems trūksta patirties ar pasitikėjimo.

Kuo skiriasi keturios raštingumo rūšys

Kasdienėje kalboje skirtingi gebėjimai neretai vadinami tiesiog raštingumu. Vis dėlto juos verta atskirti, nes kiekvienas padeda spręsti kitokią užduotį.

Tradicinis ir informacinis raštingumas

Tradicinis raštingumas – gebėjimas skaityti, rašyti ir suprasti tekstą. Jis reikalingas pildant prašymą, skaitant sutartį, vykdant rašytinę instrukciją ar aiškinantis viešosios paslaugos teikimo sąlygas.

Informacinis raštingumas – gebėjimas suprasti, kokios informacijos reikia, ją rasti, palyginti ir įvertinti. Pavyzdžiui, neužtenka paieškoje pamatyti pirmą atsakymą. Reikia nustatyti, kas jį paskelbė, kada informacija atnaujinta ir ar ją patvirtina kiti patikimi šaltiniai.

Medijų ir skaitmeninis raštingumas

Medijų raštingumas padeda suprasti, kaip kuriamos ir platinamos naujienos, vaizdo įrašai, reklama ar socialinių tinklų įrašai. Jis apima gebėjimą atskirti faktą nuo nuomonės, pastebėti emocinį poveikį, suprasti autoriaus interesą ir atpažinti iš konteksto ištrauktą teiginį.

Skaitmeninis raštingumas reiškia gebėjimą naudotis skaitmeniniais įrenginiais bei paslaugomis saugiai, tikslingai ir atsakingai. Tai apima paskyrų apsaugą, privatumo nustatymus, programėlių naudojimą, elektroninių dokumentų tvarkymą ir supratimą, kokius duomenis žmogus pateikia internete.

Šios sritys persidengia. Norint įvertinti socialiniame tinkle paskelbtą tariamą banko perspėjimą, reikia perskaityti tekstą, patikrinti šaltinį, atpažinti manipuliavimo požymius ir saugiai elgtis su nuorodomis.

Raštingumas Lietuvos gyventojo kasdienybėje

Lietuvoje daugelis įprastų veiksmų persikėlė į internetą. Registracija pas gydytoją, deklaracijų pateikimas, bendravimas su institucijomis, sąskaitų apmokėjimas ar banko paslaugos dažnai atliekamos svetainėse ir programėlėse. Dėl to skaitmeniniai gebėjimai tiesiogiai veikia žmogaus savarankiškumą.

Viešosios paslaugos instrukcijoje svarbu ne tik perskaityti atskirus žodžius. Reikia suprasti veiksmų seką, terminus, privalomus laukus ir pasekmes. Jei tekstas neaiškus, verta ieškoti tos pačios institucijos paaiškinimo arba kreiptis jos oficialiais kontaktais.

Naudojantis elektronine bankininkyste būtina atskirti tikrą pranešimą nuo sukčių mėginimo išgauti prisijungimo ar mokėjimo duomenis. Skubą keliantis tekstas, neįprastas siuntėjo adresas ir prašymas paspausti nuorodą nėra galutinis sukčiavimo įrodymas, tačiau tai pakankamos priežastys sustoti ir informaciją patikrinti atskirai.

Saugiau banko svetainės adresą įvesti pačiam arba atverti oficialią programėlę, o ne jungtis per gautą nuorodą. Prisijungimo kodų, slaptažodžių ir mokėjimo patvirtinimų nederėtų perduoti kitam asmeniui vien todėl, kad jis prisistato darbuotoju.

Kaip įvertinti internete rastą informaciją

Patikimumo tikrinimas neturi būti ilgas tyrimas. Kasdienėse situacijose dažnai pakanka kelių nuoseklių klausimų:

• Kas paskelbė informaciją ir ar aiškiai nurodytas autorius arba institucija?
• Kada tekstas publikuotas ar atnaujintas, ar jo duomenys dar galioja?
• Ar antraštė tiksliai atitinka teksto turinį?
• Kokiais dokumentais, duomenimis ar specialistų paaiškinimais grindžiamas teiginys?
• Ar tą pačią esminę informaciją pateikia nepriklausomas patikimas šaltinis?

Svarbu tikrinti ne vien svetainės išvaizdą. Tvarkingas dizainas ar oficialiai skambantis pavadinimas savaime nepatvirtina turinio. Pirminį dokumentą, institucijos pranešimą ar visą tyrimą verta atsiversti tiesiogiai, ypač prieš priimant sprendimą dėl pinigų, sveikatos ar asmens duomenų.

Nuotraukos ir vaizdo įrašai taip pat reikalauja konteksto. Senas vaizdas gali būti pateiktas kaip naujas, o tikras įrašas – susietas su visai kitu įvykiu. Tokiu atveju padeda publikavimo datos, pirminio autoriaus ir ankstesnių to paties vaizdo panaudojimų paieška.

Rugsėjo 8-oji primena apie nuolat kintantį įgūdį

Tarptautinė raštingumo diena išlaiko aiškią istorinę datą, tačiau jos tema nėra sustingusi praeityje. Kinta informacijos kanalai, paslaugos ir sukčiavimo būdai, todėl žmogui tenka nuolat atnaujinti gebėjimus.

Tradicinis skaitymas leidžia suprasti tekstą, informacinis raštingumas – rasti ir įvertinti reikalingas žinias, medijų raštingumas – atpažinti turinio kūrimo tikslus, o skaitmeninis – saugiai veikti technologijų aplinkoje. Kartu šie įgūdžiai padeda ne tik perskaityti informaciją, bet ir priimti labiau pagrįstą sprendimą.

Šaltinis: UNESCO