Nuo ko priklauso degalų kaina Lietuvoje

Degalų litro kainą Lietuvoje sudaro ne vien žalios naftos kaina. Galutinę sumą lemia naftos perdirbimas, transportavimas, saugojimas, degalinės veiklos sąnaudos, prekybos marža ir mokesčiai. Todėl pasaulinės rinkos pokytis ne visada tą pačią dieną vienodai atsispindi visose degalinėse.

Keturios pagrindinės degalų kainos dalys

1. Žalios naftos kaina

Nafta perkama tarptautinėje rinkoje, todėl kainą veikia pasaulinė pasiūla ir paklausa, geopolitinė padėtis, gamybos apimtys, atsargų pokyčiai ir euro bei JAV dolerio kursas. Kadangi naftos sandoriai dažniausiai susiję su doleriu, valiutų svyravimai gali pakeisti kuro savikainą net tada, kai naftos kaina beveik nekinta.

Svarbu įvertinti laiko skirtumą: degalinė parduoda anksčiau nupirktus ir pristatytus degalus, todėl mažesnė naftos kaina biržoje nebūtinai iškart reiškia pigesnį litrą.

2. Perdirbimas ir produktų paklausa

Iš žalios naftos pagaminamas ne tik benzinas ar dyzelinas. Perdirbimo kainą veikia gamyklų pajėgumai, techninė priežiūra, sezoninė paklausa ir konkretaus produkto pasiūla. Dyzelino ir benzino kainos gali judėti skirtingai, nes jų paklausa, gamybos procesai ir atsargų lygis nėra vienodi.

Žiemą svarbios ir degalų savybės: sezoniniai reikalavimai gali padidinti tam tikrų produktų gamybos ar tiekimo sąnaudas.

3. Logistika ir degalinės sąnaudos

Prie kainos prisideda degalų gabenimas į terminalą ar degalinę, saugojimas, aikštelės išlaikymas, darbuotojų atlygis, įrangos priežiūra, mokėjimų administravimas ir kitos veiklos sąnaudos. Miestuose, prie pagrindinių kelių ar atokesniuose regionuose šios sąnaudos gali skirtis.

Logistikos dalis paprastai nėra tokia didelė kaip mokesčiai, tačiau ji padeda paaiškinti, kodėl vienodas produktas skirtingose vietose kainuoja nevienodai.

4. Prekybos marža ir mokesčiai

Mažmeninės prekybos marža nėra tas pats, kas grynasis degalinės pelnas. Iš maržos dengiamos veiklos išlaidos, o likusi dalis priklauso nuo konkretaus verslo modelio ir konkurencinės aplinkos.

Galutinėje kainoje taip pat yra akcizas ir pridėtinės vertės mokestis. Akcizas taikomas degalų kiekiui, o PVM skaičiuojamas nuo apmokestinamos vertės. Dėl to mokesčiai sudaro reikšmingą litro kainos dalį ir ne visada keičiasi taip pat greitai kaip naftos kaina.

Kaip palyginti kainas prieš pilant baką

Europos Komisijos skelbiamas „Weekly Oil Bulletin“ yra naudingas palyginamasis šaltinis, nes jame pateikiami savaitiniai naftos produktų kainų duomenys Europos valstybėse. Jis padeda matyti bendrą šalies ir Europos tendenciją, tačiau nepakeičia konkrečios degalinės kainos patikrinimo.

Prieš renkantis degalinę verta atlikti kelis paprastus veiksmus:

• palyginti tos pačios rūšies degalus, pavyzdžiui, 95 markės benziną su 95 markės benzinu;
• patikrinti kainą konkrečioje vietoje ir tuo metu, kai planuojama pilti baką;
• įvertinti, ar nuolaidų kortelė, programėlė ar lojalumo pasiūlymas iš tiesų sumažina galutinę sumą;
• palyginti kainą už litrą, o ne vien bendrą mokėjimą už visą baką;
• įskaičiuoti papildomą važiavimą iki pigesnės degalinės.

„Weekly Oil Bulletin“ duomenys labiau tinka tendencijai ir šalių palyginimui, o ne tiksliam šiandienos pasirinkimui. Jei biuletenio savaitė nesutampa su kelionės diena, tarptautinis rodiklis gali atsilikti nuo mažmeninės rinkos pokyčių.

Kodėl kainos skiriasi tarp miestų ir degalinių

Kainų skirtumą gali lemti vietinė konkurencija, degalinės vieta, klientų srautas, nuomos kaina, tiekimo maršrutas ir pasirinkta nuolaidų politika. Degalinė prie intensyvaus kelio gali taikyti kitokią kainodarą nei ta pati įmonė gyvenamajame rajone.

Skirtumas tarp dviejų degalinių nebūtinai reiškia, kad viena jų perka degalus daug pigiau. Kartais jį paaiškina akcija, lojalumo programa, kitokios paslaugų sąnaudos arba skirtingas kainos atnaujinimo laikas.

Kaip apskaičiuoti realų sutaupymą

Tarkime, automobilio bakas talpina 50 litrų, o dviejų degalinių kainų skirtumas yra 0,05 euro už litrą. Teorinis sutaupymas už pilną baką būtų 2,50 euro. Tačiau jeigu iki pigesnės degalinės reikia nuvažiuoti papildomus 15 kilometrų, dalį naudos sumažins sunaudoti degalai ir sugaištas laikas.

Praktiškesnis palyginimas yra toks: kainos skirtumą padauginti iš planuojamo pilti litrų skaičiaus ir iš gautos sumos atimti papildomos kelionės išlaidas. Taip pat verta vertinti ne vienkartinę akciją, o kainą per kelias savaites, jei maršrutas kartojasi.

Prieš pilant baką patikimiausia derinti du lygius: Europos Komisijos savaitinį biuletenį naudoti bendrai rinkos krypčiai suprasti, o konkrečios degalinės kainą patikrinti vietoje arba jos skaitmeniniame kanale. Nauja savaitinė biuletenio reikšmė ar pasikeitusi kaina pasirinktoje degalinėje gali pakeisti palyginimo rezultatą.

Šaltinis: Europos Komisija