Naujoje mokykloje ar mieste sunku pritapti: kas padeda?

Parengė „Maisto Kokybė“ redakcija pagal BNS pateiktus Kauno psichikos sveikatos klinikos „Meliva“ medicinos psichologės Akvilės Geležinytės komentarus.

Pakeitus mokyklą, pradėjus studijuoti ar persikėlus į kitą miestą, gali tekti iš naujo susidėlioti kasdienybę ir ieškoti žmonių, su kuriais būtų gera bendrauti. Jei pirmomis savaitėmis artimų ryšių neužsimezga, lengva pagalvoti, kad naujoje aplinkoje nepavyks pritapti. Medicinos psichologė Akvilė Geležinytė primena: prisitaikymo tempas kiekvienam skiriasi, o pastangos bet kokia kaina patikti aplinkiniams gali šį laikotarpį apsunkinti.

Kodėl net lauktas pokytis gali kelti įtampą

Nauja mokykla, universitetas ar gyvenamoji vieta pakeičia daugiau nei adresą ar tvarkaraštį. Tenka susipažinti su žmonėmis, perprasti naują kasdienę tvarką ir prisiimti kitokias atsakomybes. Pasak A. Geležinytės, kuo daugiau pokyčių vyksta vienu metu, tuo daugiau pastangų gali prireikti prie jų prisitaikyti. Įtampa, neužtikrintumas ar didesnis emocinis krūvis tokiomis aplinkybėmis gali būti natūrali reakcija.

Apsipratimą veikia ir ankstesnė patirtis, pasitikėjimas savimi bei jau turimi socialiniai ryšiai. Žmogus, kuris yra patyręs bendraamžių atstūmimą, gali jautriau reaguoti į dviprasmiškas situacijas. Pavyzdžiui, neatsakyta žinutė gali pasirodyti kaip ženklas, kad su juo nenorima bendrauti, nors jos priežastis gali būti visai kita. Vien iš tokio epizodo sunku spręsti, kaip klostysis nauja pažintis.

Noras patikti visiems gali apsunkinti bendravimą

Norėti būti priimtam yra suprantama. Tačiau, pasak psichologės, bandydamas pritapti bet kokia kaina žmogus kartais nutyli savo nuomonę, elgiasi sau nebūdingai ar net prieštarauja savo vertybėms. Taip socialinės situacijos gali kelti dar daugiau įtampos: greta rūpesčio, kaip sutarti su kitais, atsiranda pastanga nuolat stebėti ir keisti savo elgesį.

Verta atskirti šią pastangą nuo įprasto nejaukumo užmezgant pažintį. A. Geležinytės teigimu, kuriant naujus santykius tam tikras diskomfortas yra natūralus. Galima švelniai skatinti save dalyvauti socialinėse situacijose sau priimtinu būdu, tačiau nereikalauti, kad jau per pirmąsias savaites atsirastų daug artimų draugų arba visiškai neliktų įtampos. Jei dėl bendravimo tenka nuolat atsisakyti savo nuomonės ar elgtis prieš savo vertybes, verta pagalvoti, ar pasirinktas būdas megzti ryšį jums tinka.

Ryšį lengviau kurti mažais, pakartojamais žingsniais

Jeigu pirmosios savaitės praėjo be artimesnių pažinčių, nemalonūs jausmai dar nereiškia, kad sprendimas keisti mokyklą, pradėti studijas ar persikelti buvo klaida. Psichologė siūlo pradėti nuo nedidelio, įgyvendinamo žingsnio, pavyzdžiui, užkalbinti vieną žmogų. Toks tikslas konkretesnis nei reikalavimas kuo greičiau rasti draugų būrį.

Naudinga ieškoti veiklos, kurioje galima vėl sutikti tuos pačius žmones. Šaltinyje kaip pavyzdžiai minimi būrelis, savanorystė, organizacija ir grupinės treniruotės. Pakartotiniai susitikimai suteikia progų pratęsti pokalbį ir pažinti žmogų palaipsniui. Kurį būdą rinktis, priklauso nuo to, kas pačiam atrodo priimtina. Jei vienas pokalbis neperauga į artimesnę pažintį, tai dar neparodo, kaip seksis bendrauti su kitais žmonėmis ar susitikus dar kartą.

Kita kliūtis gali būti laukimas, kol pirmą žingsnį visada žengs kiti. Jei norisi tęsti pažintį, galima pačiam parodyti iniciatyvą. Kartu verta prisiminti, kad vienas trumpas pokalbis ar neatsakyta žinutė dar neapibūdina viso santykio.

Lyginimasis su kitais neparodo, kaip jie jaučiasi

Naujoje klasėje, studijų grupėje ar mieste gali atrodyti, kad visi aplinkiniai jau rado savo vietą. A. Geležinytė pataria nelyginti savo prisitaikymo su žmonėmis, kurie iš šalies atrodo sėkmingesni: ne visada žinome, kaip jie iš tiesų jaučiasi.

Pokalbis su panašų pokytį išgyvenančiu žmogumi gali padėti suprasti, kad sunkumų patiria ir kiti. Pasak psichologės, toks supratimas gali sumažinti vienišumo jausmą. Tam nereikia apsimesti, kad viskas sekasi lengvai; galima paprastai pasidalyti tuo, kas naujoje aplinkoje kol kas kelia daugiausia nerimo.

Artimųjų palaikymas prasideda nuo išklausymo

Prisitaikyti bandančiam žmogui gali padėti šeimos nariai ir draugai, net jei jie gyvena kitur. A. Geležinytė pataria domėtis jo savijauta, išklausyti ir nenuvertinti patiriamų emocijų. Užuot iškart siūlę sprendimą, artimieji gali paklausti, kokios pagalbos šiuo metu norėtų pats žmogus. Kartais jam labiausiai reikia būti išgirstam.

Jei artimieji žino apie anksčiau patirtus emocinius sunkumus, psichologė siūlo iš anksto aptarti, kokių iššūkių gali kilti ir kas anksčiau padėjo su jais tvarkytis. Taip pat galima žinoti, kur prireikus kreiptis pagalbos, pavyzdžiui, į psichikos sveikatos centrą ar emocinės paramos liniją.

Kada sunkumai rodo, kad reikia pagalbos

Vieno termino, per kurį žmogus turėtų pritapti, nėra: vienam gali pakakti kelių savaičių, kitam prireikti gerokai daugiau laiko. Pasak A. Geležinytės, svarbiau stebėti sunkumų stiprumą, jų eigą ir poveikį kasdieniam gyvenimui, o ne vien skaičiuoti praėjusias savaites.

Su psichikos sveikatos specialistu verta pasikalbėti, jei nerimas, prislėgta nuotaika ar įtampa stiprėja, sutrinka miegas, darosi sunku susikaupti ar planuoti ateitį. Pagalbos verta ieškoti ir tada, kai šie sunkumai ima trukdyti mokytis, dirbti, palaikyti santykius ar pasirūpinti savimi.

Šaltinis: BNS