Lietuvos kūrėjams ir įmonėms artėjant prie ES AI Act taikymo kyla klausimų, kaip reikės žymėti dirbtinio intelekto sugeneruotą turinį. Dizaino studijų „Moose“ ir „TwoMilkmen“ įkūrėjas Tomas Bičkus savo komentare teigia, kad viešose diskusijose daugiausia dėmesio tenka techniniams ženklinimo reikalavimams, o ne žmogaus kūrybos vertei.
Autorius kritiškai vertina dalies vadinamųjų promptų kūrėjų reakcijas į būsimą reguliavimą. Jo vertinimu, turinio kilmės skaidrumas gali tapti formalumu, kuris neatsako į svarbesnį klausimą – kuo skiriasi algoritmo sugeneruotas vaizdas ar tekstas nuo žmogaus sukurto darbo ir atsakomybės už jį.
AI Act diskusija tarp kūrėjų ir verslų
Komentare minimas VDA Klaipėdos fakultetas ir jo dekanas Martynas Lapas, su kuriuo Tomas Bičkus dalyvauja Lietuvos mokslo tarybos finansuojamame tyrime apie dirbtinio intelekto reguliavimą bei jo grėsmes. Autorius pabrėžia, kad daug pavienių vartotojų ir įmonių apskritai neseka naujų reikalavimų, nors jau viešai dalijasi greitai sugeneruotu turiniu.
Bičkus taip pat kelia autorystės klausimą. Jis primena poziciją, kad autorius pagal autorių teisių sistemą yra fizinis žmogus, todėl vien AI priemonėmis sukurtos reklamos ar vaizdo medžiagos teisinė apsauga gali būti ribota. Ši pastaba komentare pateikiama kaip argumentas verslams nevertinti automatizuoto turinio vien pagal gamybos greitį ar kainą.
Žmogaus meistriškumo argumentas
Autoriaus nuomone, technologijos gali būti tikslingas pagalbinis įrankis, tačiau jos nepakeičia kūrėjo patirties, estetinės atsakomybės ir gyvo santykio su auditorija. Jis kritikuoja generatyvių sistemų polinkį pataikauti vartotojo užklausai, nes tai gali sudaryti nepagrįsto profesionalaus vertinimo įspūdį.
Tomas Bičkus tekstą sieja su Ukrainos kultūros paveldo apsauga karo metu: nutrūkus elektrai ir ryšiui, kūryba bei kultūros išsaugojimas, jo teigimu, neprarado reikšmės.
Šaltinis: BNS
Komentarai