Ar Lietuva atvers ES tapatybės piniginę iki 2026 pabaigos?

Lietuvai liko kiek daugiau nei keturi mėnesiai iki Europos Komisijos nurodyto termino: ES valstybės narės Europos skaitmeninės tapatybės pinigines turi pateikti iki 2026 m. pabaigos. Lietuvos gyventojams svarbiausia bus ne techninė demonstracija, o galimybė patiems gauti veikiančią piniginę ir naudoti ją viešosioms bei privačioms paslaugoms. Todėl prognozės baigtį lems oficialus viešos prieigos paskelbimas iki gruodžio 31 dienos.

Autorius – „Maisto Kokybė“ redakcija.

Prognozės gairės

• Klausimas: ar Lietuva iki metų pabaigos pasiūlys visuomenei ES reikalavimus atitinkančią skaitmeninės tapatybės piniginę?
• Terminas: 2026 m. gruodžio 31 d.
• TAIP: atsakinga Lietuvos institucija paskelbia, kad piniginę gali gauti ir naudoti plačioji visuomenė.
• NE: iki termino lieka tik bandymas, prototipas, konkursas, demonstracija ar būsimos registracijos pažadas.
• Galutinis patvirtinimas: viešas Lietuvos institucijos pranešimas ir oficiali prieigos ar registracijos galimybė.

ES terminas Lietuvai jau nustatytas

Europos Komisija skelbia, kad valstybės narės Europos skaitmeninės tapatybės pinigines turi pateikti iki 2026 m. pabaigos. Tai yra stipriausias argumentas TAIP scenarijui: Lietuva veikia ne vien pagal pasirinktą nacionalinį skaitmeninimo planą, bet ir pagal bendrą Europos Sąjungos teisinę bei techninę kryptį.

Teisinį pagrindą suteikia Reglamentas (ES) 2024/1183, paskelbtas 2024 m. balandžio 30 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Juo išplėsta eIDAS sistema ir nustatyta Europos skaitmeninės tapatybės dėklių, dažniau vadinamų piniginėmis, sistema.

Reglamentas ir Europos Komisijos įgyvendinimo informacija parodo kryptį bei terminą, tačiau savaime neįrodo, kad Lietuvos gyventojas jau gali atsisiųsti nacionalinę ar oficialiai pripažintą piniginę. Tam reikalingas atskiras, aiškus Lietuvos atsakingos institucijos patvirtinimas apie realią viešą prieigą.

Kuo skaitmeninės tapatybės piniginė skirsis nuo įprastos programėlės

Europos skaitmeninės tapatybės piniginė kuriama kaip priemonė, leidžianti žmogui savo pasirinkimu įrodyti tapatybę ir pateikti konkrečiai paslaugai reikalingus skaitmeninius dokumentus. Ji nėra vien nuskenuotų pažymėjimų aplankas telefone.

Numatoma, kad piniginėje galėtų būti naudojami patikimi elektroniniai tapatybės duomenys ir įvairūs skaitmeniniai atributai. Priklausomai nuo Lietuvoje įdiegtų funkcijų bei paslaugų teikėjų pasirengimo, ateityje tai galėtų būti:

• tapatybės ar amžiaus patvirtinimas;
• išsilavinimo dokumentų arba profesinės kvalifikacijos pateikimas;
• vairuotojo duomenų ar kitų oficialių pažymėjimų naudojimas;
• prisijungimas prie elektroninių viešųjų paslaugų;
• dokumentų pasirašymas elektroniniu būdu;
• reikalingų duomenų perdavimas bankui, ryšio operatoriui ar kitam paslaugų teikėjui.

Šie scenarijai apibūdina sistemos paskirtį, o ne garantuotą Lietuvos funkcijų sąrašą pirmąją veikimo dieną. Vieša piniginė gali būti paleista etapais: iš pradžių su keliomis dokumentų rūšimis ir ribotu paslaugų skaičiumi, vėliau plečiant jos pritaikymą.

Svarbiausia – pateikti tik būtinus duomenis

Vienas pagrindinių Europos modelio principų yra didesnė naudotojo kontrolė. Žmogus turėtų matyti, kokių duomenų prašo paslaugos teikėjas, ir pats patvirtinti jų perdavimą. Kai paslaugai reikia tik įrodymo, kad asmuo yra pilnametis, neturėtų reikėti atskleisti visos gimimo datos ar kitų nesusijusių duomenų, jei tam pritaikytas atitinkamas techninis sprendimas.

Tai nereiškia, kad išnyks visi privatumo ar kibernetinio saugumo pavojai. Daug priklausys nuo programėlės įgyvendinimo, telefono apsaugos, tapatybės atkūrimo tvarkos ir paslaugų teikėjų elgesio. Gyventojams taip pat reikės aiškiai paaiškinti, kaip užblokuoti prarastame telefone esančią piniginę ir kaip atkurti prieigą.

Kas lemtų TAIP baigtį

Prognozė išsipildytų, jeigu iki 2026 m. gruodžio 31 d. Lietuvos atsakinga institucija viešai paskelbtų, kad reikalavimus atitinkančią Europos skaitmeninės tapatybės piniginę gali gauti ir naudoti ne uždara bandytojų grupė, o plačioji visuomenė.

Piniginę galėtų tiesiogiai suteikti Lietuva arba ji galėtų oficialiai pripažinti kitą reikalavimus atitinkantį sprendimą. Esminis kriterijus būtų praktinė prieiga: gyventojui turi būti sudaryta galimybė registruotis, patvirtinti tapatybę ir pradėti naudoti bent realioms paslaugoms skirtą piniginę.

TAIP baigčiai nebūtina, kad nuo pirmos dienos piniginę priimtų kiekviena savivaldybė, ligoninė, bankas ar privati bendrovė. Visuotinis priėmimas per vieną dieną būtų nerealistiškas kriterijus, nes paslaugų teikėjams gali reikėti atnaujinti savo sistemas ir procesus.

Pakaktų, kad oficialiai prieinama piniginė nebūtų vien demonstracinė, o jos naudotojai galėtų atlikti tikrus veiksmus. Lietuvos institucijos pranešime turėtų būti nurodyta, kas gali ją gauti, kaip tai padaryti ir kokios funkcijos jau veikia.

Kokiu atveju rezultatas būtų NE

NE rezultatas būtų fiksuojamas, jeigu iki termino Lietuva būtų pažengusi techniškai, bet nepasiūlytų visuomenei veikiančio sprendimo. Pažanga projekto viduje nėra tas pats, kas vieša paslauga.

Baigčiai nepakaktų:

• uždaro bandymo su valstybės tarnautojais ar atrinktais dalyviais;
• techninio prototipo arba konferencijoje parodytos demonstracijos;
• viešojo pirkimo, konkurso ar sutarties su kūrėju;
• pranešimo, kad registracija prasidės 2027 metais;
• laukiančiųjų sąrašo be galimybės gauti ir naudoti piniginę;
• bandomosios programėlės, nesuteikiančios prieigos prie realių paslaugų.

NE scenarijus taip pat galimas, jei iki gruodžio 31-osios nebūtų aiškaus oficialaus pranešimo. Neoficialūs pareigūnų komentarai, žiniasklaidos pranešimai apie planuojamą startą ar programėlės įrašas parduotuvėje be institucinio patvirtinimo nesudarytų pakankamo pagrindo.

Kodėl terminas dar negarantuoja viešo starto

ES lygmens įpareigojimas stiprina TAIP tikimybę, tačiau nacionaliniam paleidimui reikia suderinti teisinius, techninius ir organizacinius sprendimus. Reikia ne tik sukurti programėlę, bet ir patikimai susieti ją su asmens tapatybe, nustatyti dokumentų išdavimo procesus, atlikti saugumo vertinimus bei parengti pagalbą naudotojams.

Didžiausia nežinomybė – ne pati technologija

Svarbiausias neatsakytas klausimas yra pasirengimas viešam mastui. Net veikiantis prototipas gali užstrigti dėl sertifikavimo, saugumo patikrų, atsakomybės pasidalijimo ar neparengtų registrų sąsajų. Kita vertus, dalis šių darbų visuomenei gali būti beveik nematomi, todėl oficialus paleidimas kartais paskelbiamas tik baigiamajame etape.

Neaišku ir tai, kokia bus pirmoji Lietuvos piniginės versija. Ji gali pradėti veikti su ribotu dokumentų bei paslaugų rinkiniu. Toks startas vis tiek galėtų reikšti TAIP, jeigu sprendimas atitiktų ES reikalavimus, būtų oficialiai suteiktas ar pripažintas ir laisvai prieinamas plačiajai visuomenei.

Ką viešas paleidimas pakeistų gyventojams

Pirmasis praktinis pokytis būtų galimybė telefone turėti patikimą tapatybės priemonę, skirtą naudoti ne vienoje uždaroje sistemoje. Ilgainiui tai galėtų sumažinti poreikį kartoti tuos pačius tapatybės patvirtinimo veiksmus skirtingose įstaigose arba siųsti perteklines dokumentų kopijas.

Tačiau pradžioje gyventojams tikriausiai reikėtų tikrinti, kurios paslaugos jau priima piniginę. Įprastos prisijungimo ir tapatybės nustatymo priemonės neturėtų akimirksniu išnykti vien dėl naujo sprendimo paleidimo. Žmonėms, neturintiems tinkamo išmaniojo telefono ar nenorintiems naudoti piniginės, išliks aktualios alternatyvos.

Iki 2026 m. gruodžio 31 d. svarbiausias ženklas bus ne dar vienas projekto pristatymas, o Lietuvos institucijos paskelbtos konkrečios naudojimo sąlygos. Registracijos pradžia, viešai prieinama programėlė ir bent viena veikianti kasdienė paslauga aiškiai sustiprintų TAIP baigtį. Jei liks tik pažadas apie būsimą startą, prognozė išsispręs NE.

Šaltinis: Europos Komisija